Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kuriose Lietuvos vietose grybų rinkti negalima, kokių klaidų nedaryti uogaujant ir kaip elgtis atvykus į mišką.
Ką reikia žinoti atvykus į mišką grybauti ar uogauti?
Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.
Grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų: nenaudoti „šukų“ uogų rinkimui, laužyti, rauti ir kitaip niokoti uogienojus ir pan. Draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ar krūmų šakas ir kamienus.
O grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles ir kitas gėrybes privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis ir Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarka, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Grybautojai ir uogautojai raginami mišką palikti švarų, o radus kitų paliktas šiukšles, jas surinkti ir pagal galimybes išmetamas šiukšles rūšiuoti.
Būna atvejų, kai dėl padidėjusio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų ar kitų priežasčių patekti į miškus yra uždrausta arba laikinai neleidžiama, todėl svarbu sekti informaciją ir atsižvelgti į taisykles.
Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti automobilius rekomenduojama tik tam skirtose transporto priemonių parkavimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Daugiau aplinkosaugos patarimų ir reikalavimų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.
Atsakomybė
- Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.
- Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda.
- Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80–700 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1000 eurų bauda.
- Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1500 eurų bauda.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
