• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštaitijos miškuose beveik nepastebimas gyvena vienas paslaptingiausių ir rečiausių vabzdžių – Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii). Vos 7–9 milimetrų ilgio juodas vabalas slepiasi giliai baravykų ar kitų stambių grybų kepurėlėse, o atidžiai įsižiūrėjus galima pastebėti, po kepure landą – lyg miniatiūrinį kurmiarausį.

Aukštaitijos miškuose beveik nepastebimas gyvena vienas paslaptingiausių ir rečiausių vabzdžių – Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii). Vos 7–9 milimetrų ilgio juodas vabalas slepiasi giliai baravykų ar kitų stambių grybų kepurėlėse, o atidžiai įsižiūrėjus galima pastebėti, po kepure landą – lyg miniatiūrinį kurmiarausį.

REKLAMA

Nors šis vabaliukas atrodo tarsi grybų kenkėjas, iš tiesų jis atlieka svarbią ekologinę funkciją – minta kitų vabzdžių lervomis ir padeda palaikyti grybų ekosistemų balansą.

Bet kodėl, nepaisant gausybės grybų, šis vabalas – toks retas? Ir ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad jį išsaugotume?

REKLAMA
REKLAMA

Grybuose – retas vabalas

Retas vabalas – Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii) grybų kepurėlėse stipriais žandais išgraužia takus.

REKLAMA

Mokslininkai mano, kad jis minta grybinių uodukų lervomis, todėl jų ieško rausdamas grybe urvus. Jeigu atidžiai pasižiūrėsite, grybo kepurėlės apačioje pamatysite jo išėjimo landą, kuri primena kurmiarausį. 

Šis vabalas vikrus: pajudinus grybą iššoka pro savo išgraužtą landą ir bando pasislėpti miško paklotėje ar skrenda. Todėl sunku jį pamatyti, o dar sunkiau nufotografuoti, rašoma Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.

REKLAMA
REKLAMA

Manerheimo grybinukas nuo kitų dviejų grybinukų rūšių skiriasi spalva – jis juodas. Kitos dvi rūšys – dvispalvės, juodai rudos.

2018 metais Lietuvoje buvo žinomos vos dvi Manerheimo grybinuko radavietės, po ketverių metų mokslininkam intensyviai ėmus ieškoti – jų padaugėjo iki 86.

Vis dėlto, šis į Europos Sąjungos Buveinių direktyvą įrašytas vabalas yra tikrai labai retas ir saugomas visoje Europoje. Jis – NATŪRA 2000 saugomų teritorijų tinklo dalis. Mums džiugu, kad daugiausia grybinuko radaviečių yra – Aukštaitijoje.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip minėta, Manerheimo grybinukas gyvena grybuose. Bet kodėl jis retas, juk grybų – daug?

Šis vabalas gyvena tik esant ypatingoms sąlygoms: stambiuose baravykuose, raudonviršiuose, lepšėse, mišriuose miškuose, kur auga eglė ir  – ypač  – beržai.

Jis minta grybinių uodukų lervomis, gyvenančiomis tuose grybuose. Tai dar labiau siaurina jo nišą. Taigi, jei nėra grybų ir lervų – nėra ir Manerheimo grybinuko.

REKLAMA

Grybautojus radus šį vabalą prašo pranešti

Šiemet vasara palanki grybams augti, bet sausros metu grybų iš viso gali nebūti – o tada ir vabalų neprisiveisia.

Dar viena bėda  – Manerheimo grybinukų biologinis trapumas – jie neskraido toli, todėl negali lengvai pasiekti naujų vietų. Dėl siauro gyvenimo ciklo ir nedidelio judumo populiacijos negali greitai atsigauti, jei sunyksta viena teritorija.

REKLAMA

Jei ir jūs grybaudami norite prisidėti prie Manerheimo grybinuko paiekšų, dairykitės jų grybuose, kurie auga spygliuočių ir mišriuose miškuose. Būtinai jų nufotografuokite, ar nufilmuokite ir pasižymėkite vietą, kur jį radote – nustatykite koordinates. Tam tiks mobilusis telefonas. 

Jei radote grybinuką, parašykite visą informaciją: datą, radėjo vardą ir pavardę, tikslias vietos koordinates bei padaryti ir atsiųskite vabalo bei jo buveinės nuotraukas, nurodykite grybo rūšį, kuriame radote vabalą ir atsiųskite mums (Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai).  

Šaltinis: Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų