Tai – šildančios ir raminančios vaistažolių arbatos puodelis, kuris nuramina ne tik kūną, bet ir mintis. Žolininkė Jolanta sutiko papasakoti apie kelias žoleles, kurios padeda nusiraminti ir leidžia nesunkiai užmigti.
Miego ritualų svarba
Pirmiausia, supažindindama skaitytojus su nemiga, Jolanta atskleidė, kokią svarbą turi miego ritualai prieš keliaujant ilsėtis.
Anot jos, šiomis dienomis nemiga – tai dažna bėda, tik jos priežastys skirtingos, tad ji pasidalijo keliomis iš jų ir nurodė, kaip sau padėti.
„Kai žmogus negali užmigti, turi būti to priežastis. Viena iš jų yra civilizacijos liga – stresas ir nerimas, kai žmogus tiesiog bėga per gyvenimą, nesuspėja vakare nusiraminti, nepasidaro kokių nors nusiraminimo ritualų, imasi ekranų ir tada, aišku, atsigula ir smegenyse sukasi šiandienos įvykiai, sunku užmigti.
Kita priežastis, aišku, gali būti vėlyvas valgymas. Jeigu pilnas skrandis, organai dar dirba – nieko nuostabaus, kad užmigti yra sunkiau“, – pasakojo ji.
Tokiais atvejais žolininkė rekomendavo vakarais skirti laiko nusiraminimo prieš miegą etapams, kurie padeda „išvalyti“ mintis.
Anot jos, šiuo laiku vertėtų pravėdinti patalpas, nebeimti į rankas telefonų ar kompiuterių bei pasilepinti aromatingos, raminančios arbatos puodeliu.
Žolelės arbatai nuo nemigos
Pati Jolanta pasakojo, kad ji dažnai prieš miegą pasidaro vaistažolių arbatos, dėl to pasidalijo keliomis Lietuvoje populiariomis žolelėmis, kurios gali padėti užmigti.
Valerijonas
Pirmoji žolelė, kurią pašnekovė įvardijo kaip itin naudingą nusiraminimui, streso ir nerimo paleidimui, buvo valerijonas. Anot jos, Lietuvoje šio augalo yra apstu, o dabar – pats metas prisikasti žolelės šaknų.
„Įprastai yra kasamos valerijono šaknys, o tai daroma rudenį, kai jau augalas pradeda apmirti. Visgi, geriausia augalą išsikasti dar vasaros pabaigoje, nes vėliau gali tekti spėlioti, ar čia ta šaknis, ar ne“, – atskleidė ji.
Pasak Jolantos, svarbu tuomet tinkamai pasirūpinti augalo šaknimis, kad jos būtų tinkamos naudojimui.
Pati žolininkė aiškino, kad ji gerai nuplauna šaknis, jas nusausina, o po to gerai išdžiovina. Visa tai galima daryti krosnyje arba orkaitėje – jeigu pasirenkamas antras variantas, šaknis reiktų džiovinti ne žemesnėje kaip 100 laipsnių temperatūroje.
„Tada jau galima pasidaryti arbatą, galima tinktūrą. Aš šaknis sumalu ir tada per dieną suvartoju iki 2–3 gramų. Dar svarbu, kad jo nereikėtų vartoti ištisai, nuo valerijono reiktų daryti pertraukas“, – nurodė ji.
Apynys
Dar viena puiki žolelė, kurią rekomendavo Jolanta, buvo apynys. Pasak jos, jis tinka tiems, kurie susiduria su stresu, padidėjusiu nervingumu ir nemiga.
Anot jos, apynių galima prisiskinti ir išsidžiovinti, vis tik jų kvapas specifinis, dėl to žolelė patiks ne visiems.
„Iš apynių galima gerti arbatas, bet ji gali būti karti. Vis tik jį galima maišyti su kitomis žolelėmis, taip sumažinant jo kvapą“, – sakė ji.
O tiems, kurie nenori arbatos, pašnekovė Jolanta turėjo kitą patarimą. Ji siūlė pasidaryti „žolelių pagalvėles“.
„Tada reiktų paimti nedidelį drobinį maišelį, sudėti į jį džiovintas žoleles ir tada pasidėti ant pagalvės netoli veido arba po veidu. Nuo kūno šilumos išsiskleidžia kvapai, kurie padeda užmigti“, – pasiūlymu dalijosi ji.
Levandos
Kitas augalas, apie kurį Jolanta pasakojo kaip apie vis dažniau sutinkamą įvairiose sodybose, buvo levandos.
Pasak žolininkės, šis augalas puikiai peržiemoja, tačiau tiems, kurie jų neaugina, visai nesudėtinga jų įsigyti parduotuvėse.
„Aš kerpu levandų žydinčias viršūnėles, patį žiedelį, lapus. Jos lapeliai kvepia beveik taip pat gerai, kaip ir žiedai, tad netgi neturint žiedų, galima naudoti lapus“, – pasakojo pašnekovė.
Anot Jolantos, levandos panaudojimo būdų yra pačių įvairiausių. Iš jos galima darytis arbatas, sirupus ir kitas gėrybes, padedančias užmigti.
„Galima darytis ir levandų cukrų – jas reiktų sumaišyti su cukrumi, o taip pat aš levandas dėčiau ir į pagalvėlę.
Beje, levandos yra labai tinkamos žolelių voniai, tad jeigu norite kvapnios vonios, kuri nuramintų – pasiimkite su savimi levandų“, – patarė žolininkė.
Melisa
Norintiems ramaus miego ir atsipalaidavimo dar gali padėti melisa. Žolininkė atskleidė, kad ji ypač tinkama nusiraminimui.
Dėl to Jolanta patarė melisos arbatas gerti prieš egzaminus, darbo pokalbius bei prieš užmiegant.
„Sakoma, kad geriausiai tinkama naudoti lapelius prieš žydėjimą, bet galima ir ją žydinčią visą nukirpti, nes ji vėl atauga“, – pasakojo ji.
Jolanta aiškino, kad melisos žiedai taip pat yra kvapnūs, bet vis tik lapeliai suteikia intensyvesnį kvapą.
Pasak žolininkės, ši žolelė puikiai tinkama įmaišyti į „miego pagalvėles“ kartu su kitomis žolelėmis.
Liepžiedžiai
Penktoji žolelė, apie kurią papasakojo žolininkė Jolanta, buvo liepžiedžiai. Pasak jos, ši žolelė tinkama ne tik nuo peršalimo ar gripo.
„Dar viena labai tradicinė žolelė yra liepžiedžiai. Man nepaprastai patinka jų kvapas, netgi gaila, kad negalima jo kažkaip užkonservuoti...
Tad liepžiedžius mes geriame, kai karščiuojame, sergame gripu, tačiau sakoma, kad jei žmogus sveikas, tai liepžiedis prakaito nevarys, bet nuramins“, – apie žolelę pasakojo Jolanta,
Ji pridėjo, kad geriant šią arbatą galima atsipalaiduoti, tačiau prieš pat miegą jos gerti nepatartina – ji varo šlapimą.
Dėl to pašnekovė siūlė liepžiedžių arbatos išgerti likus daugiau nei valandai iki miego.
Kitos žolelės
Galiausiai, Jolanta nurodė dar porą žolelių, kurios gali pagelbėti tiems, kuriems sunku užmigti.
Viena iš jų – citrininė verbena. Pasak Jolantos, ši žolelė itin populiari Prancūzijoje dėl savo raminamojo poveikio.
Taip pat ji siūlė rožių žiedlapius, kurie turi harmonizuojantį poveikį. Vis tik čia žolininkė pridėjo – svarbu pasirinkti kvapnių rožių žiedlapius, nes jų kvapas intensyvesnis.
Žolelių mišiniai
Žolininkė Jolanta taip pat nurodė, kokias žoleles verta sumaišyti kartu, kad būtų galima išgauti geriausią rezultatą.
„Verta maišyti levandą, melisą, rožių žiedlapių, aš dar įdedu aviečių arba gervuogių lapų, kitaip kvapas labai stiprus būna.
Galima sumaišyti didesnį kiekį žolelių, jį palikti stiklainiuke. Tada tą savaitę galima tokį mišinį gerti, o kitą savaitę susimaišyti kitas žoleles“, – informavo ji.
Vis tik tiems, kuriems šių žolelių poveikis per silpnas, Jolanta siūlė panaudoti valerijoną ir apynį.
„O darant pagalvėles galima maišyti apynį su levanda, galima apynį maišyti su melisa. Jeigu apynys nepatinka, tada imti levandą, melisą ir liepžiedžius“, – paaiškino ji.
Žolelių vonia
Vis tik tiems, kurie žolelių arbatų gerti nenori, Jolanta taip pat pasiūlė išeitį. Ji patarė šias žoleles sudėti į vonią, kuri pavers malonią procedūrą aromatinga.
Anot jos, trumpas pagulėjimas tokioje vonioje gali padėti nuraminti kūną ir mintis, prisidėti prie geresnio poilsio naktį.
„Dar yra viena priemonė – vonia. Galima vietoje arbatai naudojamų žolelių pasinaudoti kitu būdu ir vaistažoles sudėti į vonią, pasidaryti sau tokią pagulėjimo procedūrą. Taip galima išgauti malonų, raminantį kvapą.
Tik vienas perspėjimas – kartais žmonės mėgsta karštą vonią, bet čia jau reiktų pasimatuoti temperatūrą.
Norint raminančios vonios reikėtų, kad vanduo būtų maždaug 36-37 laipsnių, kūno temperatūros, tada ji nesudirgina kūno. Taip pat reiktų negulėti vonioje ilgiau nei 10-15 minučių.
O jeigu vonios temperatūra yra 38-39 laipsniai, tada suaktyvinama kraujotaka, pakyla spaudimas, sunkiau užmigti“, – paaiškino ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
