Šie metai žinomai visuomenės veikėjai buvo ypatingai sunkūs – prieš maždaug pusmetį ji palaidojo savo brolį, rugsėjo pabaigoje – verslininką ir filantropą savo vyrą Rimtautą Vizgirdą (88), o vos prieš porą savaičių susidūrė su gyvybei pavojinga būkle.
Nors išgyveno šitiek neramumų, tačiau B. Vizgirdienė sutiko su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti mintimis, kuriomis gyvena dabar. Ji taip pat pokalbio metu prisiminė savo vyrą ir kreipėsi į kiekvieną skaitytoją su reikšminga žinute.
Kiekvieną dieną galvoja apie vyrą
Susisiekus su operos soliste ji pasakojo, kad prisiminimai apie vyrą šiuo metu kaip niekad gyvi jos atmintyje. B. Vizgirdienė paaiškino, kad kiekvieną dieną sėdėdama savo namuose ji tyliai mąsto apie jį ir jų meilę.
Kartais, kaip pasakojo B. Vizgirdienė, jai net mąstyti apie savo vyrą nereikia, nes kiekviena detalė namuose, prie kurios ji prisiliečia, primena apie jų buvimą kartu.
„Kalbant apie vyrą, aš apie jį pagalvoju kasdien. Kiekvienas mažas dalykėlis, kurį pamatau, paliečiu, man jį primena.
Tarkime, kai kloju lovą ir tvarkau jo pusę arba kai pasiimu į rankas jo laikrodį. Štai tokie maži dalykai primena, bet manau, kad tai natūralu ir tą reikia priimti“, – pasakojo pašnekovė.
Vis tik B. Vizgirdienė prisipažino, kad gražiausių metų švenčių laikas priverčia ne tik vis dažniau susimąstyti apie mylimąjį, tačiau taip pat labai išryškina dar iki šiol nepažintą jausmą – vienatvę.
Ji atviravo, kad nors mintys apie vyrą ją lanko dažnai, tačiau kiekvieną kartą prisiminti tai, ko neteko, nėra lengva.
„Dabar stengiuosi per daug apie Rimtautą negalvoti, nes tai būna labai jaudinantys momentai. Tiesa, kadangi jis iškeliavo Anapilin labai neseniai, tai apie jį man ateina tik labai gražūs prisiminimai.
Gera, kad prisimenu gražius momentus, nes, patys suprantate, santuokoje būna visokių tarpsnių. Tik labai norėtųsi, kad galėtumėme juos vėl kartu pakartoti“, – susigraudino B. Vizgirdienė.
Su vyru Rimtautu Vizgirda turėjo ypatingą ritualą
Ji neslėpė, kad sunkiausia yra sugrįžti į namus, kuriuose niekas nelaukia. Pasak jos, kai nuolat reklamose puikuojasi šeimos atvaizdai, visi skuba pirkti artimiesiems dovanas, ji supranta, kokia vieniša jaučiasi be vyro.
„Kalėdos yra tokia šventė, kai susirenka šeimynos, dėl to dabar man yra sunkus metas, nes vyro nėra, o visi vaikai Amerikoje (susigraudina).
Tada aš pajuntu tokią tuštumą. Grįžti namo, namai tušti, o aplinkui džiaugsmas, kadangi visi laukia Kristaus gimimo.
Žinoma, tai yra natūralus dalykas, kuris galbūt su laiku sušvelnės. Žinau, kad turiu pereiti per šitą, bet tai tikrai sunku“, – jausmais dalijosi B. Vizgirdienė.
Nors šiuo metu pašnekovė išgyvena itin sudėtingą laikotarpį, vis tik ji pridėjo, kad vyro pagerbimui laiko skiria kiekvieną dieną. Paprašius B. Vizgirdienės pasidalinti, kaip atrodo šis pagerbimas, ji liūdnai šyptelėjo – tai ritualas, kurį anksčiau darydavo jiedu abu, o dabar jis liko jai vienai.
Operos solistė atskleidė, kad anksčiau jiedu kartu su Rimtautu kiekvieną rytą melsdavosi už savo artimuosius, už jų sveikatą ir jų ramybę. Dabar ji šią tradiciją tęsia viena.
„Aš kiekvieną rytą ir vakarą meldžiuosi už vyro sielą, kad Dievulis jį greičiau priimtų į dangų. Toks buvo mūsų su vyru ritualas – rytinė malda.
Mes turėjome tokią knygutę „Dievas šaukia“, tai reiškia, kad kiekvienai dienai būdavo skirta dešimties sakinukų maldelė. Atvirai pasakysiu, kai skaitai tas maldas, atrodo, kad labai tiksliai tie keli sakinukai pataiko į tą dieną ar problemą, kurią nešiojiesi su savimi.
Paskui kartu su vyru dar sukalbėdavome tradicinius poterėlius, išvardindami žmones, už kuriuos meldžiamės. Į tą sąrašą patekdavo mano vyresnysis brolis, kurio netekau prieš beveik pusę metų.
Anksčiau mudu su Rimtautu melsdavomės už brolio sveikatą, o vėliau jau ir už jo paties sveikatą. Tad čia mūsų buvęs ritualas, kuris man liko“, – dalijosi B. Vizgirdienė.
Šiemet šventės – kitokios
Pasiteiravus B. Vizgirdienės, kur sutiks šventes, pašnekovė pripažįsta, kad ilgą laiką šį klausimą supo nežinia.
B. Vizgirdienė paaiškino, kad dar visai neseniai planavo prieš šventes nuskristi pas vaikus į JAV, tačiau smogus netikėtam likimo smūgiui planai pasikeitė.
„Aš planavau praleisti Kūčias su vaikais, planavau pas juos skristi ir labai netikėtai sulaukiau infarkto... Visai neseniai gulėjau ligoninėje, gydytojai manęs iš ten neišleido, sakė, kad nebus jokio skridimo lėktuvu. Tad trenkė dar vienas žaibas, man pasidarė labai sunku...
Dabar jaučiuosi gerai. Nors oras toks nelabai palankus geram ūpui, bet, kaip mamytė sakydavo, šuo ir kariamas pripranta. Tai ir aš priprasiu prie to jausmo.
Žinau, kad su laiku skrisiu pas vaikus, tik tiek, kad per šventes net ir daktaras, kuris siunčia mane į reabilitaciją, pasakė, kad jokiu būdu nepasilikčiau reabilitacijoje per šventes viena, patarė grįžti į namus ir apsupti save žmonėmis“, – medikų žodžiais dalijosi B. Vizgirdienė.
Pašnekovė neslėpė, kad šie metai buvo ypatingai sunkūs, o ji jau iš anksčiau širdimi jautė, kad smūgio sveikatai gali tikėtis. B. Vizgirdienė atskleidė, kad šiemet išgyveno beprotiškai daug streso.
„Mano brolis mirė prieš penkis mėnesius, o Rimtautas prieš du. Praradau du mylimiausius vyrus savo gyvenime, dėl to šie metai man buvo neįtikėtinai sunkūs.
Aišku, aš jutau, kad man sveikatą pakirs, nes labai daug streso turėjau su vyro liga. Tada man dar reikėjo persikraustyti į kitą butą, o to proceso pradžia man kainavo daug nervų.
Tada ir pagalvojau, kad man šitas stresas trenks su kaupu... Tik nemaniau, kad taip greitai, maniau, kad už šešių mėnesių ar metų. Visgi, čia buvo Dievulio ranka, jis man pasakė, kad laikas pagalvoti apie save ir sustabdė mano skrydį į Ameriką Kūčioms“, – dalijosi B. Vizgirdienė.
Kreipėsi į visus
Dalindamasi savo mintimis, B. Vizgirdienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad sunkiu laikotarpiu gyvenime sulaukė didžiulės aplinkinių žmonių paramos.
Pasak jos, pirmosios į pagalbą suskubo ištikimos bičiulės, kurios ne tik padėjo persikraustyti, tačiau taip pat po vyro mirties vis paskambindavo pasiteirauti, kaip pašnekovė laikosi.
„Kadangi šeimos nėra, tai turiu draugų būrį, kurie visuomet paskambina, paklausia, kaip aš. Ypatingai moterys, bičiulės, man skambina. Vis tik supraskite, padedi ragelį ir vėl atsiranda ta tuštuma, ta tyluma. Man nuo tos tylos jau spengia ausyse, nieko nebegirdžiu.
Žinoma, padėjusi ragelį galiu skambinti kitam žmogui, bet nenoriu niekam įkyrėti. Yra vyrų ir moterų, kurie šitai pergyvena, ir manau, kad tik jie gali suprasti, kas tai per jausmas. Iš tiesų, niekas nenori klausytis dejonių, o ir pasakoti sunku, nes pradedi prisiminti ir graudiniesi“, – atviravo ji.
Vis tik taip pat B. Vizgirdienė atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik artimi žmonės jai padėjo, bet ir tie, kuriems ji pati anksčiau buvo ištiesusi pagalbos ranką ir negailėjo nei savo fizinių, nei finansinių išteklių padėti.
Pašnekovė pateikė pavyzdį: kai kraustėsi, jai į pagalbą suskubo moteris, kuri šiuo metu globoja šešis vaikų globos namų auklėtinius. Ši moteris kartu su berniukais nepaliko B. Vizgirdienės kraustymosi periodu.
Ji pridėjo, kad toks kitų gerumas ne tik ją pačią paskatino pagalvoti apie gerumą, tačiau ir kitus paraginti per šventes prisiminti tuos, kurie yra visai šalia mūsų, kurie vieni valgo šv. Kūčių vakarienę ir sutinka šv. Kalėdų rytą.
„Tada pagalvoju, kaip gera, kad tokie dalykai, toks gerumas grįžta su kaupu, dėl to visiems linkiu per Kalėdas pagalvoti apie vienišus žmones, apie tuos, kurie sužino, kad serga kokia nepagydoma liga, kaip buvo mano vyrui.
Yra labai daug dalykų, apie kuriuos reikia pagalvoti, o ne tik dovanas pirkti. Žinoma, dovanos svarbu, bet svarbiausia yra mylėti, o jeigu myli – gauni visa tai atgal. Tad tokios mintys dabar mane lydi“, – pasidalijo ir užbaigė pokalbį ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
