Apie Verbų sekmadienio reikšmę, papročius ir prietarus tv3.lt portalui pasakojo etnologė Eglė Valentė. Etnologės teigimu, Verbų sekmadienis reikšmingas žmogaus ir gamtos, ir visko, kas auga – tiek gamtoje, tiek žmoguje – susitikimu.
„Verbų sekmadienis reikšmingas tuo, kad pavasario lygiadienis yra tas laikas, kai saulutė ima dangumi riedėti vis aukščiau ir diena ilgėja. Verbų sekmadienis yra mūsų susitikimas su augalu, pasaulio, gyvybės medžiu. Su tuo, kas mumyse augintina ir kas per mus augintina gamtoje. Ir žinoma, taip pat, kas ir be mūsų, ir su mumis iš motinos žemelės auga“, – kalbėjo E. Valentė.
Šią dieną rišamos verbos yra ypatingos – susiduria vyriškasis ir moteriškasis pradai. Perrištos tinkamos spalvos siūlu verbos tampa gyvybės medžio įvaizdžiu, kuris simbolizuoja stiprybę ir gyvastį.
„Verba, rišama Verbų sekmadienį, yra ypatinga, nes tai yra dviejų – moteriškų ir vyriškų pradų jungtis per blindę – moterišką – ir per kadagį – vyrišką pradą. Abi surištos raudonu siūlu, jos tampa gyvybės, pasaulio medžiu, kaip ir mumyse, kad mes turim kairę ir dešinę puses. Šis simbolis tą dieną yra be galo reikšmingas ir svarbus“, – pasakojo etnologė.
Verbomis šeimos nariai plakami ne veltui – manoma, kad taip žmogų įkrauname tuo, kas geriausia – sveikata ir stiprybe. Plakimas žmogų taip pat nuteikia sėkmingiems artėjantiems žemės ūkio darbams.
„Su šventinta verbele yra plakami šeimynykščiai – vaikai, suaugę, senoliai, kad jie būtų sveiki ir stiprūs. Tai yra, tas palietimas verba kaip rykštele yra įgalinimas, kad jie būtų kaip tas pasaulio medis – sveikais, stipriais, turtingais. Na, visokeriopai sėkmingais ateinantį žemės darbų sezoną“, – apie plakimą verba pasakojo pašnekovė.
Verba namus saugo nuo stichijos
Verbų sekmadienį surištą ir pašventintą verbą siūloma namuose užkišti už balkio ar kitos vietos arti lubų, stogo – taip namai bus apsaugoti nuo baisiausių gamtos reiškinių.
„Jeigu verba yra iš blindės ir kadagio, tai yra seniausios mūsų tradicijos. Ją pašventintą reikia užkišti už balkio ar kokioj kitoj vietoj namuose. Sakoma, jog ji saugo net nuo dvasinių negalavimų ir perkūno, jeigu yra užkišama po stogu“, – pasakojo etnologė.
Taip pat tikima, jog šią dieną reikia pasodinti plačialapį augalą ar gėlę. Stebint, kaip ji auga, ar prigyja žemėje, tai gali pranešti apie gerus dalykus ateityje.
„Jei gėlė puikiai prigyja, vadinasi tuose namuose klestės santarvė, taip pat lydės sėkmė“, – aiškino pašnekovė.
Jei jūsų verba – puošni, būtinai įsižiūrėkite, kokie augalai joje įdėti. Kiekvienas augalas verboje turi savo prasmę, o jei gerai įsižiūrėsite, savyje užprogramuosite sėkmę ir stiprybę.
„Jei verba puošni, tai ją išsirinkus, nusipirkus ir parsinešus, žinoma pašventinus savaip ar bažnyčioje, įsižiūrėkite, kokia verba yra. Jos turi kelis lygmenis – turi ne tik gėlių, bet ir varpinių, žolinių augalų ir kiekvienas jų turi savo prasmes. Tai tos prasmės, kaip vienas iš pasaulio medžio požymių, jos gali mums nešti sėkmę, mus stiprinti. Per verbas galime save įgalinti ir turim tai padaryti, nes lygiai taip pat, kaip pasaulio medis už lango, kiekviename iš mūsų jis taip pat yra“, – kalbėjo E. Valentė.
Taip pat Verbų sekmadienį galite sužinoti, ar jūsų norai išsipildys. Tam prireiks žilvičio šakelės, upės ir, svarbiausia, žinoti, kokie jūsų didžiausi norai.
„Čia toks galbūt burtas, kad jeigu paleisit žilvičio šakelę plaukti upelyje, tai sugalvojus kokį nors norą jeigu šakelė gražiai nuplauks palei srovę, vadinasi tas noras išsipildys. Na, o jeigu prasčiau, tai reiškia, kad su norais teks padirbėti“, – apie Verbų sekmadienio burtus kalbėjo etnologė.
Sunkų darbą ir pykčius palikite kitai dienai
Velykų sekmadienį yra keletas dalykų, kurių daryti nereikėtų. Vienas jų – sunkiai dirbti.
„Nereiktų dirbti jokių sunkių darbų, o tiesiog atsiduoti tam pasaulio medžio įvaizdžio buvimui visą mielą dieną. Na, dar sakoma, kad nereikėtų ir plaukų šukuoti, nors, kita vertus, šiais laikais vargu ar tai yra įmanoma“, – juokėsi etnologė.
Svarbiausia Verbų sekmadienį neturėti blogų minčių ir nelaikyti pykčio. Jei šią dieną būsite pikti ir artimuosius plaksite turėdami blogų minčių, plakimas bus neveiksmingas ir viso ko geriausio taip palinkėti tikrai nepavyks. Be to, svarbi ir gera nuotaika.
„Gražių, šventiškų dienų metu nereikia pykti, turėti negražių minčių. Tiesiog vėlgi, tą dieną užkalbame save ir artimuosius paliesdami juos verba, surištomis šakelėmis, tai, žinoma, tik su pačiomis gražiausiomis mintimis mes juos užburiame, laiminame. Tai yra mūsų palinkėjimas jiems kuo geriausios sėkmės, sveikatos. Vadinasi, bet kokia prasta mintis čia yra visiškai netikusi ir reikia tą dieną būti ramiais, džiugiais, geros nuotaikos“, – aiškino E. Valentė.
Galima spręsti apie orus
Verbų sekmadienį galima spręsti ir apie orus. Manoma, kad jei diena yra rami, be vėjo, tai vasara bus graži ir derlinga, o jei pakils vėjas – vasara bus vėsi. Taip pat manoma, kad, jei Verbų sekmadienio rytą nėra šalnų – laukite gero obuolių derliaus.
„Manoma, kad jei diena yra nevėjuota, tai bus graži vasara ir mums subrandins derlių. Na, o jei dieną vėjuota, manoma, kad vasara bus vėsesnė negu mes norėtume. Taip pat sakoma, kad jei tą dieną nėra šalnų, sulauksime gero obuolių ir kitų vaismedžių derliaus“, – apie orų spėjimą Verbų sekmadienį pasakojo etnologė.
