„Per Tris karalius baigiasi didžioji saulutės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo dieną pailgėjus per gaidžio žingsnį. Tokį žymų poslinkį galima būdavo susekti ir senovėje, naudojant primityvius kalendorinių matavimų metodus, pagal saulės vietą horizonte, jai tekant arba leidžiantis. Štai iš čia ir tas gaidžio žingsnis...“, – aiškina L. Klimka.
Duris pažymėkite kryželiu
Pasak etnologo, saulėgrįža buvo pagrindinė gairė tautoms, kurios gyveno iš žemdirbystės. Ši data būdavo susiejama su augmenijos dievybe, taigi mitologizuojama ir ypatingai iškilmingai švenčiama.
12 dienų laikotarpis nuo Kalėdų iki sausio 6-osios buvo svarbus ir tuo, kad žmonės tikėjo, kad tą laiką jų namuose svečiuojasi mirusiųjų dvasios.
„Ši šventė skirta atsisveikinimui su artimųjų vėlėmis, kurios su gyvaisiais bendrauja šiuo kalėdiniu laikotarpiu. Kryželiai ant durų, o kartais ir ant daiktų, piešiami tam, kad parodytume joms, kad kelias į namus jau yra uždarytas ir jie grįžtų į dausas. Tai tarsi namų apsauga, kad namuose nebegyventų dvasios ir vaiduokliai“, – sako etnologas.
Taip pat Trijų karalių dieną namuose būdavo pasmilkoma, nes buvo manoma, kad tai padės dvaselėms keliauti į anapus, mirusiųjų karalystėn.
Ką reiškia raidės K, M, B?
Tikriausiai žinote ir ne kartą esate matę, kad virš namų durų žmonės užrašo tris raides – K, M ir B. Sakoma, kad tai žymi trijų gimusį Kristų lankiusių karalių vardus – Kasparą, Merkelį ir Baltazarą, tačiau, pasak L. Klimkos, iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip.
Anksčiau, kai po kaimą vaikščiodavo trys jauni vyrai, vilkį tarsi „karališkus” rūbus, užsidėję blizgučiais papuoštas karūnas, prisiklijavę linų pluošto ar avikailio barzdas, jie aplankę kiekvieną sodybą, šventinta kreida užrašo ant durų staktos tris raides ir tris kryželius „K+M+B+“.
„Išties tos raidės viduramžiais reikšdavo lotyniškos frazės „Telaimina Kristus šią buveinę“ santrumpą. Paženklinti namo angas – labai sena tradicija. Kitados tai darydavo pats namų šeimininkas saulei leidžiantis.
Sakydavo, „krikštus deda”, kad piktosios dvasios vidun neįsismelktų. Ne tik ant durų, bet ir virš langų, taip pat tvartų staktų, ant aruodų ir skrynių. Kas nemokėdavo rašyti, dėdavo tik kryželius. Galimas dalykas, kad kitados tie kryželiai žymėdavo tris žvaigždes; Žemaitijoje dar ir šiandien Oriono žvaigždyno „juostos“ trys vienodo ryškio žvaigždės pavadinamos „Trimis karaliais“. Sausio mėnesio pradžioje vakaro žarose jos pakyla virš horizonto, tarsi skelbdamos jau ilgėjančią dieną“, – aiškina L. Klimka.
