Ši mada jau atkeliavo ir į Lietuvos mokyklas – moksleiviai pasakoja, kad „aurą“ matuoja pagal išvaizdą, pasitikėjimą savimi ir kaip įspūdingai pavyksta pasirodyti prieš draugus. Specialistai sako, kad tokios mados tikslas paprastas – paaugliai nori būti pastebėti, išsiskirti tarp bendraamžių ir kartu rasti progą bendrauti gyvai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Paaugliai dalyvauja auros mūšiuose
Du paaugliai stovi vienas priešais kitą, apsupti minios. Jie ruošiasi kovai. Bet ne – čia vaikai nesimuša ir nesipyksta. Jie tiesiog… varžosi, kieno aura stipresnė. Įvairiais judesiais, kaip išpopuliarėjęs „six-seven“, ir kitokiomis pozomis, mimikomis, aksesuarais ar apranga jaunimas demonstruoja pasitikėjimą savimi ir bando užsidirbti kuo daugiau vadinamųjų „auros taškų.“
Auros mūšiuose žiūrovai renka nugalėtoją plojimais ir šūksniais.
Ši mada ypač išplito Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Pietų Amerikoje. Štai taip savo „aurą“ vaikai augina Čilėje.
„Auros“ mūšis yra labai panašus į laisvojo stiliaus ar breiko šokių kovas, kurios padeda išreikšti save. Taip pat jauni žmonės gali susibendrauti vieni su kitais“, – pasakojo auros kovų dalyvis Alonso Cortez.
„Tai – stulbina. Iš pradžių sunku suvokti, kas čia vyksta. Bet ilgiau pabuvus supranti, kad jie iš tikrųjų susirenka gerai praleisti laiką – daug juda, dainuoja, klausosi muzikos, bet svarbiausia, kad susiburia kartu ir nėra užsidarę namuose“, – pasakojo dalyvio tėtis, profesorius Marcelo Cortez.
„Aurą“ jaunimas „matuojasi“ ir prieš robotus. Negana to, tokios kovos vyksta ne tik miesto centre, o net klasėse, pamokų metu.
Apie šią interneto madą puikiai žino ir Lietuvos moksleiviai. „Aura farming“ jiems jau tapo kasdienio žargono dalimi.
Auros kovos – esą būdas būti pastebėtiems, kietiesniems
Anot mokslininkų ir psichologų, už tokio elgesio dažniausiai slypi paprastas noras – tapti labiau pastebėtam tarp bendraamžių.
„Aura“ – visi suprantam, kas tai yra – tai žmogaus astralinis kūnas arba „vaibas“, kaip jaunimas pasakytų, energija, kurią tu skleidi. O „farmingas“ – iš kompiuterinių žaidimų, kur augini ūkį, taip sakant“, – pasakojo Vilniaus universiteto Šiaulių Akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė.
„Čia yra galimybė ieškoti kuo galiu patraukti kito žmogaus akį, kuo galiu būti ypatingas ir kuo galiu būti unikalus“, – aiškino „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Tačiau troškimas pasirodyti kietesniam už kitus nėra vien šios kartos bruožas – tai, ką šiandien jaunimas vadina „aura farming“, vyresnės kartos anksčiau įvardydavo kitaip.
„Mūsų laikais sakydavom „ereliu vaizduoja“ – kietas nori pasirodyti. Dar senesniais laikais būdavo toks terminas „savotiškos paniatkės“, kur kita kultūra, mokykla nelabai suprato, kas čia yra“, – aiškino Vilniaus universiteto Šiaulių Akademijos direktorė prof. dr. R. Bilbokaitė.
Nors ši mada gimė socialiniuose tinkluose, anot psichologų, ji tuo pačiu skatina paauglius išeiti iš virtualios erdvės, susitikti ir bendrauti gyvai.
„Gali paplisti populiarūs ir neigiami iššūkiai, kada jauni žmonės raginami daryti iššūkius, kas kenkia, kas nėra sveika, tai šitoj situacijoj, viena vertus, atrodo matom – tai socialinė medija, bet būdas susisieti čia, išeiti į gyvą susitikimą“, – tikino „Vaikų linijos“ psichologė J. S. Jasiulionė.
Specialistai pedagogams pataria į tokias vaikų frazes reaguoti neutraliai, jeigu nekelia grėsmės patyčiomis ir netrukdo klasės darbui. O jeigu, vis dėlto, trikdo, ramiai kontroliuoti situaciją.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.



