„Nuo birželio vidurio per savaitę nustatome šį susirgimą 3-4 vaikams“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos skyriaus ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.
Virusinį meningitą gali sukelti įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti.
Virusinių meningitų paplitimas lyginat su bakterinio yra daug didesnis, bet vienas iš bakterinių meningitų gali būti ir ypač pavojingas meningokokas.
„Bakterinis meningitas labiau būdingas vėsesniu laikotarpiu, jo sukeltų susirgimų pradeda gausėti nuo rudens“, – aiškino D.Varaškevičius.
Virusinis meningitas pasireiškia žmonėms su silpnesne imunine sistema. Įprasta manyti, kad žmogus mažiausiai atsparus ligoms vėsias metų laikais, bet ir vasarą organizmo gynybiniai įtvirtinimai gali išklibti.
„Karštis, nuovargis, dehidracija, kai gausiai prakaituojant negeriama pakankamai skysčių, gali būti nusilpusio imuniteto priežastimi. Ypač tai būdinga vaikams, kurie daug juda, bet ne visada laiku atsigeria vandens“, – kalbėjo D.Varaškevičius.
Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs kaip bakterinio.
Liga gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, pykinimu, vėmimu, kaklo raumenų įtempimu, dirglumu. Šiltuoju periodu atvyksta vaikai sergantys ir erkiniu encefalitu, kuris taip pat gali pasireikšti meningitu. „Nuo erkinio encefalito efektyviausia ir vienintelė apsauga yra skiepai“, – tvirtino medikas.
Erkinio encefalito atvejai nuolat fiksuojami ir Kauno klinikinėje ligoninėje tiek tarp suaugusių, tiek tarp vaikų.
Nuo pavasario iki vėlaus rudenio čia nuolat gydoma keliolika įvairaus amžiaus ligonių susirgusiu erkiniu encefalitu.
