„Mūsų pagrindinė misija – kad suaugusieji ir vaikai suvoktų gamtos svarbą mūsų gyvenime. Mes ja turime rūpintis ir suprasti, kaip ją saugoti, kad ji išliktų ateities kartoms. Kas mes be gamtos? Mes patys esame gamta, todėl turime išmokti gyventi darnoje su ja. Turime to mokyti ir vaikus“, – komentuoja Aukštaitijos nacionalinio parko neformaliojo švietimo specialistė Veronika Garbulienė.
„Iš kur, iš kur tos spalvos“
Edukacijos tikslas – supažindinti vaikus su augaluose esančiomis medžiagomis, kurios suteikia spalvinę įvairovę, vystyti vaikų kūrybinius gebėjimus ir estetikos jausmą, mokyti atrasti naujas meninės raiškos priemones ir technikas.
„Ši gamtininkės vedama edukacija yra apie spalvas ir apie tai, iš kur atsiranda spalvos gamtoje, kokios medžiagos daro joms įtaką. Pirmoje edukacijos dalyje vaikai išgirsta informaciją, antrojoje – patys atlieka tyrimą, surenka iš gamtos spalvas ir daro jų aprašą, trečioji dalis skirta menams, jos metu vaikai iš gamtinių spalvų kuria piešinį“, – sako V. Garbulienė.
„Paukštis Rytų Aukštaitijos tautosakoje ir folklore“
Edukacijos tikslas – ugdyti gamtos ir kultūros darnos suvokimą.
„Smagi ir kūrybinga edukacinė programa mažiesiems. Dalyvaudami programoje vaikai susipažįsta su vietinių paukščių rūšimis, iš garso įrašų bando atpažinti, koks paukštis „kalba“ ir kaip juos „įgarsindavo“ vietiniai piemenys. O vėliau patys „apvelka“ norimą paukštį savo sukurtomis plunksnomis“, – pasakoja ekspertė.
„Pro kokį langą žiūri, taip ir matosi“
Edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su Rytų Aukštaitijos langų puošybos tradicijomis, lango reikšme kultūroje.
„Vaikai eina per Meironų kaimą, kuris yra labai gražus – jame vis dar stovi senovinės trobelės su išsaugota langų puošyba. Jie fotografuoja, grožisi, grįžta, o tada bandome karpyti užuolaidėles, skirtas papuošti tiems langams“, – aiškina ji.
„Aina žmonįs rugius pjovi, oi/Unt skudučių gražiai groja ojojoi“
Edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su vienu archajiškiausiu lietuvių liaudies muzikos instrumentu skudučiais, atskleisti jo unikalumą, propaguoti kultūrinį paveldą.
„Vaikai supažindinami su įvairiais primityviaisiais lietuvių liaudies muzikos instrumentais, o tada keliaujame į savo kiemelį ir su skudučiais bandome išgauti garsus. Tuomet vaikai sustoja rateliu ir bando kartu pagroti kažkokią melodiją. Su skudučiais nėra paprasta groti, todėl besimokant vaikams kyla daug emocijų ir juoko“, – teigia V. Garbulienė.
„Kvietkeliais išrašysiu“
Edukacijos tikslas – supažindinti su skirtingų Lietuvos etnografinių regionų XIX a. pabaigos autentišku tautiniu kostiumu, vilkėjimo tradicijomis bei Vengrijos ir Vokietijos etnografiniais regionais ir jų tautinių kostiumų panašumais ir skirtumais.
„Šios edukacijos metu vaikai žiūri filmukus apie Lietuvos ir ne tik etnografinius regionus, nagrinėja tautinį kostiumą, dalijasi žinomais ornamentais. Vėliau taip pat būna praktinė dalis – gaminame tradiciniais lietuviškais ir vengriškais ornamentais dekoruotus knygos skirtukus, kuriuos vaikai išsiveža su savimi“, – kalba specialistė.
Edukacinis stalo – grindų žaidimas „Aukštaitijos perliukai“
„Labai smagus mūsų parko žaidimas, trunkantis apie 2 valandas, tačiau visai neprailgstantis. Į žaidimo komplektaciją įeina žemėlapis, kuriame pažymėtos žymiausios Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybės. Žaisdami vaikai meta kauliuką ir keliauja per parką žemėlapyje. Kiekvieno ėjimo metu žaidėjai ima kortelę ir perskaito informaciją apie Aukštaitijos nacionalinį parką arba kokį nors jo objektą“, – pasakoja V. Garbulienė.
Edukacinis – orientacinis žaidimas „Gamtos pėdsakais“
„Tai mūsų praeitų metų perliukas – mėgstamiausia vaikų veikla. Edukaciją sudaro 5 km trasa mūsų mokyklos apylinkėse, žaidėjams duodamas žemėlapis, kurį sekdami jie turi atlikti užduotis ir pabaigoje sudėti dėlionę, kurioje pavaizduotos paslaptingosios Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos vertybės. Laimi tas, kuris geba išvardinti, kas dėlionėje pavaizduota. Vaikams leidžiama naudotis internetu ir enciklopedija, jie labai stengiasi ir ieško atsakymų. Pastebime, kad pas mus atvažiavę vaikai noriai leidžiasi į tokias trasas, nenori sėdėti vietoje, kas tikrai yra natūralu – ypač po koronaviruso, kurio metu vaikai jautėsi užsisėdėję namie“, – sako ji.
Įkvėpimas edukacijoms iš lankytojų
Pasak V. Garbulienės, edukacijų kūrimui pasitelkiami ne tik kitų šalių gamtos mokyklų pavyzdžiai, bet ir lankytojų idėjos iš pasiūlymų skrynelės. Svarbiausia – nesikartoti ir vaikams pasiūlyti vis naujų užsiėmimų, nes nemaža dalis jų į gamtos mokyklą grįžta ne po vieną kartą.
„Vaikams labai patinka edukaciniai žaidimai. Kiekvieną kartą bandome pakeisti trasą ar užduotis, kad vaikams būtų įdomu ir nereikėtų kartotis. Edukacijas veda skirtingi specialistai, todėl kiekvienas nuo savęs prideda kažką neįprasto – vieni dirba su etnokultūra, kiti su gamta. Kiekvienas atvykęs gali rasti kažką artimo pagal savo poreikius“, – aiškina ji.
V. Garbulienė sako besidžiaugianti matydama po edukacijų išvykstančių vaikų emocijas ir juoką, gražų bendravimą su į šalį padėtais telefonais.
„Mūsų mokykloje dažnai apsilanko vaikai iš didmiesčių – jie su mokytojais atvažiuoja traukiniu, pėsčiomis ateina iki Palūšės, ten sudalyvauja ekskursijoje, o tada ateina į mokyklą, kur dalyvauja pasirinktoje edukacijoje ir vakare turi galimybę pavakaroti bei pasėdėti prie laužo mokyklos pavėsinėje. Namo išvyksta ne tik su gerais prisiminimais, bet ir žiniomis. Vienas mūsų tikslų yra sugrąžinti vaikus į gamtą“, – kalba gamtos mokyklos atstovė.
Technologijos ir gamta nėra priešinami – kai kurioms edukacijoms netgi reikia pasitelkti telefonus ir specialias programėles.
„Vieno užsiėmimo metu einama į mišką ir telefono pagalba išsiaiškinama, kas per paukštis čiulba – tai yra fantastika. Turime prisiderinti prie šiuolaikinių vaikų ir pasiūlyti jiems telefonus naudoti prasmingai“, – teigia V. Garbulienė.
Ji priduria, kad gamtos mokyklos kasmet vis labiau populiarėja, pavyzdžiui, šiemet rezervacijų Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykla priimti nebegali – visa vasara užpildyta, pradėta registracija ir kitai vasarai. Nors daugiau edukacijų skirta vasaros laikotarpiui, saugomų teritorijų gamtos mokyklos lankytojų laukia ir žiemą.
Lietuvoje veikia 9 saugomų teritorijų gamtos mokyklos: Žuvinto biosferos rezervato, Aukštaitijos nacionalinio parko, Dzūkijos nacionalinio parko, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Kauno marių regioninio parko, Sirvėtos regioninio parko, Varnių regioninio parko ir Žagarės regioninio parko.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
