Kokie augalai šiandien kelia didžiausią grėsmę Lietuvos pajūrio augalų įvairovei? Po kiek metų ir kokie šiandien į Lietuvą atgabenami augalai ateityje gali tapti invaziniais? Kokių priemonių mokslininkai ir gamtosaugininkai imasi kovoje su invazinių augalų rūšių plitimu Lietuvos pajūryje?
Į visus šiuos klausimus straipsnyje atsakymus pateikia garbūs savo srities specialistai, rašoma Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.
Iš saugomų augalų sąrašo į invazinių gretas
Biomedicinos mokslų daktaro, botaniko Zigmanto Gudžinsko teigimu, šiandien Lietuvos pajūryje galima rasti ne vieną invazinę augalų rūšį.
Viena iš jų – muilinė guboja. Šio augalo istorija įdomi tuo, kad vos prieš porą dešimtmečių jis buvo saugotinų, o ne invazinių augalų sąraše.
„Muilinė guboja į mūsų kraštus buvo atgabenta dar 19 a. pradžioje. Bent jau tuometiniuose Rytų Prūsijos rašytiniuose šaltiniuose jau buvo minimas šio augalo buvimas Mažosios Lietuvos pajūrio kopose.
Sodinant muilines gubojas buvo siekiama sutvirtini pajūrio kopas. Iš pietinių šalių atvežtam augalui pajūrio kopose prigyti sekėsi gan sunkiai, todėl kadaise kiekvienas įsitvirtinęs krūmas buvo itin vertinamas ir saugomas“, – teigia dr. Z. Gudžinskas.
Visgi ilgainiui muilinės gubojos pradėjo sparčiai plisti Kuršių nerijoje ir žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje. Jų plitimas pradėjo daryti žalą ir vietinei pajūrio augalijai, tad nuo 2012 m. šis augalas buvo įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.
Pasak dr. Z. Gudžinsko, kiekvienas augalas patekęs į jam svetimą aplinką turi savo adaptacijos laikotarpį. Šis laikotarpis gali trukti nuo keliasdešimties iki net daugiau nei šimto metų. Dėl šios priežasties muilinė guboja ilgus metus nekėlė grėsmės pajūrio augalijai ir ekosistemoms.
Per daugiau kaip šimtmetį vyko natūrali atranka, atsirado geriau prisitaikiusių ir vietos aplinkos poveikiu atsparesnių muilinių gubojų. Tuomet muilinė guboja ėmė sparčiai plisti, taip laimėdama konkurencinę kovą prieš vietinius Baltijos pajūrio augalus.
„Tai pakankamai didelis augalas, kuris ne tik užstoja šviesą žemesniems šalia augantiems augalams, bet ir prieš juos laimi konkurencinę kovą dėl dirvožemio maisto medžiagų bei vandens išteklių. Todėl natūralu, kad šalia šio augalo augantys kiti augalai paprasčiausiai sunyksta“, – teigia dr. Z. Gudžinskas.
Vaisius atplukdė iš Skandinavijos
Dar daugiau problemų pajūrio augalijai kelia ir kitas invazinis augalas – raukšlėtalapis erškėtis. Dideles šio augalo plantacijas šiandien galima rasti tiek Kuršių nerijoje, tiek ir žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje.
Melnragės, Palangos ir kitų Lietuvos paplūdimių kopose driekiasi ištisi šio augalo krūmynai. Pasak dr. Z. Gudžinsko, šio augalo plitimą Lietuvos pajūryje lėmė keli skirtingi veiksniai.
„Šie augalai kopose buvo sodinami apie 1960-1970 m. dėl tos pačios priežasties, kaip ir muilinė guboja – sutvirtinti pajūrio kopas ir apsaugoti jas nuo pustymo. Tačiau jiems čia prigyti taip pat sekėsi ganėtinai sunkiai.
Visgi su laiku šis augalas pradėjo sparčiai plisti. Kadangi šių augalų jau seniau buvo labai daug priaugę Skandinavijos šalių pakrantėse, tikėtina, kad į Baltijos jūrą patekusių vaisių buvo atnešta ir į Lietuvą.
Tuo tarpu šiandien šio augalo plitimą skatina ir šernai, kurie ėda erškėčio vaisius ir po to su išmatomis sėklas perneša į kitas vietoves – atokiai nuo sąžalynų esančias kopas ir miškus“, – faktais dalinasi dr. Z. Gudžinskas.
Pasak mokslininko, raukšlėtalapis erškėtis – itin gajus augalas, kuris laimi konkurencinę kovą prieš vietinius pajūrio augalus. Erškėčių sąžalynuose vietoj pajūriui būdingų augalų, ima augti miškam būdingos samanos ir žolės, o pajūrio kopoms būdingų augalų nelieka.
Mokslų daktaro teigimu, Lietuvos pajūryje jau aptinkama ir kitų invazinių augalų, kurie įprastai būdingi kitiems šalies regionams. Pavyzdžiui, itin gražios išvaizdos bitinės sprigės ypatingai mėgsta drėgnas buveines – pelkėtus ir aliuvinius miškus, nendrynus.
Šis, jau ir pajūrio regione aptinkamas augalas, pasak dr. Z. Gudžinsko, tapo didžiuliu konkurentu vietiniams augalams. Be to, jo ryškūs ir masyvūs žiedai nuo kitų augalų nuvilioja bites ir žiedų apdulkintojus.
Žmonės taip pat žavisi ryškiai geltonai žydinčiais šluotiniais sausakrūmiais. Šis invazinis augalas labai plačiai paplitęs pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, o pajūryje jų dažniausiai aptinkama pilkosiose kopose ir pušynuose.
Dabar Lietuvoje populiarūs gėlynų augalai gali tapti invaziniais
Dr. Z. Gudžinsko teigimu, net ir šiandien galima numatyti, kurie augalai po poros ar kelių dešimtmečių turi potencialo Lietuvoje tapti invaziniais. Mokslininko teigimu, prieš atsivežant augalą į Lietuvą būtina atkreipti dėmesį, kokiuose kraštuose jis auga savaime ir kokios yra jo natūralios buveinės.
„Jeigu atsivežtas augalas yra kilęs iš Šiaurės Amerikos arba iš Rytų Azijos vidutinių platumų zonos, yra apie 90 proc. tikimybė, kad ateityje mes su juo turėsime problemų. Jeigu augalas kilęs iš Australijos ar Viduržemio jūros regiono, tikimybė, kad jis taps invazinis – gana maža“, – teigia dr. Z. Gudžinskas.
Pasak mokslų daktaro, žmonėms, norintiems atsivežti dekoratyvinių augalų į mūsų šalį, ypatingai reikėtų vengti miglinių šeimos dekoratyvinių augalų, pavyzdžiui, miskantų, sorų, kelių rūšių lendrūnų, taip pat nerimą kelia ir dažnai sodinamos šermukšnialapės lanksvūnės, kurios jau įrašytos į Latvijos invazinių rūšių sąrašą.
Botaniko Z. Gudžinsko teigimu, tai tik keletas šiandien į Lietuvą atvežamų ir platinamų augalų, kurie po kelių dešimtmečių gali tapti invaziniais bei kelti rimtų problemų mūsų šalies gamtai.
Invazinių augalų valdymui – tarptautinis projektas
Klaipėdos universitetas, kartu su partneriais iš Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos, šiuo metu vykdo tarptautinį projektą „LIFE for Dunes PL“ (liet. pav. Pietinės Baltijos pakrantės biologinė įvairovė – kopų buveinių atkūrimas ir gerosios valdymo praktikos vystymas).
Pagrindinis projekto tikslas – stabdyti pajūrio pakrančių vietovėms būdingos biologinės įvairovės nykimą, gerinti nepatenkinamą pakrančių kopų buveinių būklę ir palaikyti palankią apsaugos būklę pasirinktuose pakrantės ruožuose, kurie Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje saugomi pagal „Natura 2000“ programą.
Pasak projekto koordinatoriaus, Klaipėdos universiteto dėstytojo, mokslų daktaro Martyno Bučo, šis projektas suskirstytas į mokslinę ir praktinę dalis, kurios prisidės prie tvaraus pakrančių kopų buveinių atkūrimo ir palaikymo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių pajūrio regionuose.
„Mokslinė projekto dalis susideda iš kelių tampriai tarpusavyje susijusių veiklų. Pirmoje veikloje bus testuojamos įvairios invazinių augalų plitimo kontrolės ir gausos reguliavimo priemonės. Šios priemonės bus testuojamos su keturiomis pagrindinėmis invazinėmis rūšimis tam tikrose teritorijose.
Bus vertinamos raukšlėtalapio erškėčio, muilinės gubojos ir šluotinio sausakrūmio gausos reguliavimo priemonės Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Naglių rezervate, o bitinės sprigės – Juodkrantės apylinkėse.
Taip pat bus vystomi inovatyvūs sprendimai, kaip invazinius augalus saugiai ir naudingai panaudoti žmonių reikmėms, tokiu būdu, prisidedant prie invazinių augalų kontrolės.
Lygiagrečiai antroje projekto dalyje, naudojant eolinę smėlio gaudymo sistemą, bus vykdoma Lietuvos pajūrio kopų stebėsena, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį kopų būklei gali daryti testuojamos invazinių augalų kontrolės priemonės, kad atkuriant kopų buveines, nebūtų pažeistas ekosistemos vientisumas.
Trečioje projekto dalyje pasitelkiant nuotolines kartografavimo priemones bus vystomi metodai, skirti sekti invazinių augalų populiacijos plitimą, invazinių augalų kontrolės priemonių efektyvumą ir natūralų kopų augalijos atsikūrimą“, – planais dalinosi projekto koordinatorius dr. M. Bučas.
Praktinė projekto dalis yra skirta vykdyti saugomų teritorijų valymo nuo invazinių augalų darbus. Šiems darbams atlikti Naglių rezervate bus samdoma speciali įmonė, taip pat planuojama pritraukti ir savanorius Kuršių nerijos nacionalinio ir Pajūrio regioninio parkų saugomose teritorijose. Projekto metu planuojama reikšmingai (daugiau kaip 20 ha plote) sumažinti invazinių augalų gausą baltųjų ir pilkųjų kopų buveinėse.
„Šiuo projektu siekiame surasti efektyvias invazinių augalų plitimo kontrolės priemones, kurias būtų saugu taikyti kopų ekosistemose ir jos būtų pritaikomos tarptautiniu mastu net ir projektui pasibaigus.
Taip ne tik sumažinsime invazinių augalų plitimą, bet ir prisidėsime prie natūralių gamtos buveinių atkūrimo procesų“, – teigia projekto koordinatorius dr. M. Bučas.
Daugiau informacijos apie invazines Lietuvos augalų rūšis ir jų kontrolės bei šalinimo būdus kviečiame daugiau sužinoti portale INVA.lt.
Šaltinis: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
