Vyrams prostatos specifinio antigeno (PSA) testas
PSA testas skirtas visiems vidutinio amžiaus vyrams, kurie nori sumažinti prostatos ligų riziką. Ankstyva kontrolė padeda nustatyti prostatos vėžį, kuriam pradėjus vystytis, vyrai nejaučia jokių simptomų. „PSA testas – vienintelis būdas anksti diagnozuoti priešinės liaukos vėžį.
Valstybė finansuoja prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, todėl visi nuo 50 iki 75 metų vyrai kartą per metus šį testą gali atlikti nemokamai. Taip pat turi būti tiriami ir sulaukę 45-erių vyrai, kurie priklauso rizikos grupei (jei kas nors šeimoje jau sirgo prostatos vėžiu)“, – sako gyd. urologas prof. Feliksas Jankevičius. Pasak urologų, jei liga nepasireiškė vyresniems nei 75 metų vyrams, galima tikėtis, kad žmogus ja nesusirgs ir vėliau.
Bendrieji tyrimai
Elektrokardiograma (EKG)
Jei įtariama, kad pacientas serga širdies liga, arba norima profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, atliekama EKG, iš kurios duomenų galima pamatyti labai įvairių sutrikimų: per greitą (tachikardiją), per lėtą (bradikardiją) ar per daug neritmišką (aritmiją) širdies ritmą. Tyrimas atliekamas greitai, paprastai ir neskausmingai. Jį atliekant širdies elektriniai impulsai registruojami ant popieriaus juostelės. „Visiškoje ramybėje EKG duomenys gali būti normalūs, todėl dažnai tikslinga atlikti vadinamąjį krūvio mėginį. Tai arba važiavimas medicininiu dviračiu (veloergometrija), arba ėjimas specialiu judančiu takeliu (tredmilas). Remiantis krūvio mėginio rezultatais nustatoma diagnozė ir tolesnis gydymas. Kokius tyrimus reikia atlikti nusprendžia gydytojas, bet kiekvienam pacientui reikėtų žinoti, kokiu tikslu tai daroma“, – teigia gyd. kardiologas dr. Virgilijus Grinius.
Lipidograma
„Per keturiasdešimt sulaukusiems, antsvorio turintiems, rūkantiems, kenčiantiems nuo padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, mažai aktyviems ir nuolat stresą patiriantiems žmonėms reikėtų atlikti ne tik bendrojo cholesterolio, bet ir detalų tyrimą – lipidogramą. Ji parodo didžiojo ir mažojo cholesterolio bei trigliceridų – riebiųjų rūgščių kiekį“, – sako gyd. kardiologas doc. Pranas Šerpytis.
Lipidograma galima nustatyti cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagyslių sienelės plokštelių pavidalu, lygį kraujyje. Kai plokštelės trūksta, susidaro trombai, kurie užkemša kraujagyslę. Jie gali tapti infarkto ir insulto priežastimi. Šiuolaikiniai preparatai ir gydymo metodai suteikia galimybę pagerinti lipidų rodmenis ir sumažinti infarkto bei insulto riziką. Į šį tyrimą labai svarbu atkreipti dėmesį vyresniems nei 45-erių vyrams ir vyresnėms nei 55 metų moterims, nes nuo tokio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika. Jei norite gauti tikslius rezultatus, prieš tyrimą bent 12 valandų nevalgykite.
Kraujo analizė cukraus kiekiui nustatyti
Šis tyrimas leidžia diagnozuoti II tipo cukrinį diabetą, nuo kurio nei vienas nesame apdrausti. II tipo cukrinis diabetas – klastinga liga. Akivaizdžius požymius ligonis pastebi, kai liga būna jau gerokai įsisenėjusi. Todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei žmogus sveikas, pirmą kartą šį tyrimą reikėtų atlikti sulaukus 35–40 metų. Vėliau – kartą per trejus metus. Jei nutukęs – kasmet. Dažniau tirtis patariama patenkantiems į rizikos grupes žmonėms: jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu, kraujyje
nustatytas žemas „gerojo“ cholesterolio lygis. Tokį tyrimą taip pat patariama atlikti nėščiosioms – tarp 24 ir 28 nėštumo savaitės. Taip galite išvengti gestacinio (nėščiųjų) diabeto. Prieš tyrimą mažiausiai 8 valandas reikia būti nevalgius.
Fibrokolonoskopija – endoskopinis žarnyno tyrimas dėl storosios ir tiesiosios žarnų vėžio
Tyrimas leidžia pastebėti ankstyvos stadijos navikus. JAV fibrokolonoskopija atliekama visiems vyresniems nei 50 metų žmonėms. Be to, dėl reguliaraus širdies ir kraujagyslių būklės tyrimo, vidutinis amerikiečių amžius pailgėjo iki 80–82 metų. Bent kartą per metus žarnyną turėtų išsitirti tie, kurių giminėje yra sirgusių onkologinėmis žarnyno ligomis. Ypač vyresni nei 50 metų. Sulaukus 50-ojo gimtadienio patariama tikrintis kartą per penkerius metus. Jei esate vyresnis nei 75-erių ir pastaruosius 10 metų jūsų atlikti tyrimai buvo geri, fibrokolonoskopijos daryti nepatariama.
Ši diagnostinė procedūra trunka apie pusę valandos, nuskausminus, apdraustiesiems ją apmoka ligonių kasos. Jei bus rasti polipai, navikai, juos pašalins be ertminės operacijos, o endoskopine chirurgija. Vis dėlto žmonės turėtų pasitarti su šeimos gydytojais, nes šis tyrimas turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į kitas ligas, bendrąją paciento būklę.
Akys. Sulaukus 40 metų patariama reguliariai pasitikrinti akispūdį. Tai geriausia akių ligos – glaukomos profilaktikos priemonė.
Venos. Tiriant jų vožtuvus galima vertinti venų vožtuvų funkciją ir laiku nustatyti sutrikusią kraujotaką venomis. Paviršinių venų kamienai ir jų šakos dažniausiai išsiplečia dėl įgimto venos viduriniojo sluoksnio silpnumo ir vožtuvų nesandarumo. Šios struktūros silpnėja ir bėgant metams, todėl daugiausia sergančiųjų šia liga – vyresni nei 50-ies. Venų varikozė dažnesnė tarp gimdžiusių moterų, pasireiškia nėščiosioms, neseniai pagimdžius, prasidėjus menopauzei.
Svarbu laiku išsitirti kojų venas ir nustatyti pažeistos venos spindį bei vožtuvų funkciją. „Tiksliausiai venų vožtuvų būklę nustato neskausmingas ultragarsinis dvigubo skanavimo tyrimas. Vos kelios minutės ir apie venų būklę žinome viską. Be to, galime nuspręsti, kokio gydymo reikia: operacijos, lazerinės procedūros, gal pakaks kompresinių kojinių, o gal koją skauda ir tinsta visai ne dėl venų“, – pasakoja kraujagyslių chirurgas dr. Rolandas Dagilaitis.
