Prieš prasidedant Sovietų Sąjungos griūčiai Lietuvos teritorijoje jau veikė nusikalstamos grupuotės, kurioms buvo atrištos rankos laisvai kloti nusikalstamumo pamatus.
Gaujų kūrimosi epidemija
Ironiška, tačiau sovietmečiu oficialiai neegzistavo ne tik seksas, bet ir banditizmas – sovietinė sistema neigė organizuotą nusikalstamumą.
Buvo suvokta, kad su organizuotu nusikalstamumu reikia dirbti aukščiausiu lygmeniu, o teritorinių policijos komisariatų tam nebepakanka. Organizuotas nusikalstamumas suklestėjo Michailo Gorbačiovo epochoje, kai atsirado privatus verslas, kūrėsi kooperatyvai, į kurių kapitalą godžiai žvalgėsi nusikalstamos struktūros.
Dar sovietmečiu bene garsiausiai visoje Lietuvoje ir už jos ribų skambėjo Kauno „Daktarų“ vardas. Todėl pagrindiniu teisėsaugos taikiniu 1986-aisiais tapo „daktarų“ nusikalstamas susivienijimas.
Visa tai baigėsi ypatinga teisėsaugos operacija, kurios metu pareigūnų rankose atsidūrė ne tik Henrikas Daktaras, bet ir aštuoni jo bendražygiai. Vėliau teismas visiems jiems paskyrė įkalinimo bausmes nuo septynerių iki dešimties metų.
Vis dėlto niuksas „daktarams“ tik laikinai eliminavo šios gaujos lyderius. Tuo pat metu Lietuvos miestuose ir miesteliuose jau buvo įsitvirtinusios bei nusikaltimus vykdė kitos nusikalstamos struktūros. Apie sunkiai suvaldomą kriminogeninę situaciją 1989-1992 metų laikotarpiu išdavė 3–4 kartus išaugęs nužudymų skaičius šalyje.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose klestėjo įvairios nusikalstamos grupuotės. Sostinę, kaip teigė jie patys, valdė „Vilniaus brigada“, Kaune baimę sėjo „daktarai“ ir „daškiniai“, Klaipėdoje siautėjo Sigitas Gaidjurgis su sėbrais. Šiauliuose ryškų kriminalinį pėdsaką paliko „Princai“, o Panevėžyje – berniukai iš Tulpių gatvės.
Kiekviename mieste – organizuotas nusikalstamumas
Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio nusikalstamos grupuotės dėl geografinės padėties nusikaltimus įprastai vykdė savo regione, tačiau nevengdavo apsilankyti ir kaimyninėse šalyse. Pareigūnai ne kartą fiksavo atvejus, kai lietuviai vykdavo daryti nusikaltimų į Latviją, o latviai – į Lietuvą.
Organizuotas nusikalstamumas aktyviai veikė ir mažesniuose miestuose – Alytuje, Marijampolėje, Biržuose ar Pasvalyje. Banditams iš smulkesnių Lietuvos regionų išsikovoti vietą po saule nebūdavo itin paprasta.
Dar sudėtingiau būdavo tiems, kurie bandydavo įsitvirtinti jau užimtose teritorijose. Nesėkmingai į Kauną beldėsi Ramūno Kuzmino Ramaškės grupuotė, kurioje pagrindiniai smogikai ir veiklos organizatoriai buvo iš kitų regionų kilę asmenys. Todėl rimčiausių Kauno vadeivų akyse jie buvo laikomi „kaimiečiais“.
Kriminaliniuose archyvuose išlikę pasakojimų, kaip iš gaujos bandantys pasitraukti nariai užsitraukdavo vadeivų rūstybę. Vienam ausį nupjaudavo, kitą žiauriai sumušdavo ar nukankindavo, o trečiam dėl tokio noro tekdavo atsisveikinti ir su gyvybe.
Laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ žiūrėkite pirmadieniais 19:30 val. per TV3 televiziją!
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
...namų administravimas.
...pensijų fondai.
...,,nepriklausomi,, tirkėjai.
...privačios mokyklos.
...,,meno,, žmonės.
...,,sofos,, ūkininkai.
Na o vat visokiems verkslininkams ,vergvaldziams ,...tai jau kita kalba
