Šiandien visa Lietuva sekė B. Mikutavičiaus teismą, kuriame kaltinamasis pripažino savo kaltę. Kalbėdamas jis sakė:
„Gal nuo to reiktų pradėti, kad aš iš anksto šitą planavau. (...) Su tais, su kuriais susitariau susitikti, planas buvo juos visus nužudyti. Iš pradžių Simoną (pusseserę – BNS), tada Osinskaitę (brokerę – BNS).“
Negana to, iš teismo posėdžio metu padarytų nuotraukų galima aiškiai matyti, kad jis sėdėjo ir šypsojosi.
„Galėjo būti dar baisiau“, – sakė kaltinamasis, teigdamas, kad nužudymų dieną planavo susitikimus su daugiau nei dviem žmonėmis.
Kūno kalba nėra mokslo bendruomenės pripažintas mokslinis metodas. Straipsnyje pateikiami vertinimai yra pašnekovo nuomonė ir neturėtų būti laikomi objektyviais faktais ar moksliškai patvirtintomis išvadomis.
B. Mikutavičiaus šypsena – ką ji reiškia?
Toks B. Mikutavičiaus elgesys, kaltės pripažinimo būdas ir kūno kalba, užminė ne vieną mįslę apie tai, ką iš tiesų visa tai gali reikšti.
Dėl to naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kūno kalbos specialistę, veidoskaitos specialistę, knygos „Kreivakalbystė. Kūno kalbos paslaptys“ autorę Laurą Šukienę.
Ji pasakojo, kad žiūrėti į nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotas kaltinamasis, buvo išties nesmagu – „labai nemaloni patirtis“. Vis tik ji neslėpė, kad paaiškinimų apie jo elgesį gali būti ne vienas.
„Žvelgiant į Beno Mikutavičiaus elgesį teismo salėje, labiausiai stebina kontrastas tarp itin sunkių kaltinimų ir jo veido išraiškų“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, kalbėdamas su žurnalistais apie tokius žiaurius nužudymus kaltinamasis šypsosi, o tai kelia kognityvinio disonanso jausmą.
„Šypsena tokioje situacijoje nebūtinai reiškia džiaugsmą ar pasitenkinimą. Psichologijoje žinomos ir nervinės, socialinę įtampą reguliuojančios šypsenos, kurios gali pasirodyti net labai netinkamomis aplinkybėmis“, – apie neįprastą laiką šypsojimuisi kalbėjo ji.
Žvilgsnio nuleidimas žemyn ir rankų trynimo judesiai
Dar kelios itin svarbios detalės, kurias stebėdama kaltinamojo elgesį užfiksavo L. Šukienė, buvo nuleista galva ir žvilgsnis.
Be to, kalbėdamas su žurnalistais B. Mikutavičius nuolat atlikdavo pasikartojančius pirštų trynimo judesius – tai taip pat nepraslydo pro kūno kalbos žinovės akis.
„Pirštų trynimas gali būti savireguliacijos veiksmas, padedantis susidoroti su vidine įtampa, tačiau vien iš jo negalime nustatyti, ar žmogus nerimauja, ar jaučia kaltę.
Svarbu paminėti ir tai, kad nuleista galva ir žemyn nukreiptas žvilgsnis nors ir gali atspindėti gėdą ar atgailą, vis tik nėra patikimi jų požymiai“, – dalijosi ji.
Pasak pašnekovės, daugiausiai dėmesio vertėtų skirti kaltinamojo verbalinio ir neverbalinio elgesio deriniui.
Ramūs atsakymai, šypsena ir atviras kalbėjimas apie planuotas nužudyti kitas aukas – šie dalykai labiausiai traukia akį.
Atsakymai ir elgesys – nuoroda į psichikos būklę
L. Šukienė dalijosi, kad tiek kaltinamojo parodymai, tiek elgesys yra rimtas kvietimas gerai susimąstyti apie jo psichikos būklę.
Taip pat, pasak jos, daugybę klausimų kelia ir tai, kaip jis pats vertina savo veiksmus bei jų pasekmes – jo žodžius galima suvokti kaip tokius, kurie signalizuoja, jog kaltė ir atgaila nėra jaučiama.
„Ar jis iš tiesų nejaučia kaltės? Ar šypsena slepia įtampą? O gal jo emocinis atsakas tiesiog neatitinka to, kurio tikimės?
Vien kūno kalba atsakymo nepateiks, tačiau ji leidžia pastebėti elgesio prieštaravimus, kuriuos verta analizuoti kartu su žmogaus žodžiais, situacijos kontekstu ir platesniu elgesio vertinimu“, – dalijosi ji.
Pasak jos, neretai labiausiai žmogų sutrikdo ne tai, kas yra pasakoma, o tai, kaip elgiamasi išsakant savo poziciją.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
