Ne paslaptis, kad prieš porą metų į Lietuvą atslinkusi ekonomikos krizė privertė gerokai pasvarstyti, kokių išlaidų galima atsisakyti, o kokias sumažinti. Sunkmetis paveikė ir turizmo sektorių, mat prabangias poilsines keliones pakeitė pigesnės alternatyvos, o nenustygstantys vietoje keliautojai iš lėktuvų persėdo į autobusus ar automobilius, o ir kelionių maršrutai gerokai patrumpėjo.
Savaitgaliais kaimyninės Latvijos sostinėje ir pajūrio kurortuose galima sutikti nemažai lietuvių. Nors maisto ir nakvynės kainos šioje šalyje lenkia lietuviškas, tautiečiai noriai renkasi tokį artimą užsienį trumpam poilsiui.
Britai: savaitgalį pigiausia ilsėtis Rygoje
Neseniai viena Didžiosios Britanijos kompanija „Post Office“ atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kuris iš devyniolikos turistų dažnai lankomų miestų mažiausiai patuština jų kišenes. Analizuodami miestų turizmo sektoriaus pasiūlą, tyrėjai sudarė turisto išlaidų paketą, į kurį įtraukė net vienuolika turistinių objektų lankytojams reikaligų prekių ir paslaugų, tokių, kaip nakvynės, maitinimo, gėrimų, ekskursijų, suvenyrų ir pan., kainas.
Šio tyrimo rezultatai parodė, kad Ryga - pigiausias miestas savaitgalio kelionėms. Antrąją vietą pagal pigumą užima Praha, o trečiąją – Budapeštas. Britų tyrimas atskleidė, kad Ryga, Praha ir Budapeštas turistams už jų galimus išleisti pinigus siūlo daugiausiai - vieno viešbučių rezervavimo paslaugas teikiančio portalo duomenimis, būtent Ryga ir Talinas siūlo pigiausią nakvynę trijų žvaigždučių viešbučiuose.
Ryga turėtų džiuginti ir meno gerbėjus, nes aplankyti muziejus, meno galerijas ir išbandyti su kultūriniu ar istoriniu paveldu susijusias pramogas pigiausia Rygoje, o antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo Dublinas ir Kopenhaga.
Kelionių agentūros turistų stygiumi nesiskundžia
Nesiryžtantiems ar nepageidaujanties vykti į Rygą savarankiškai, Lietuvos kelionių agentūros siūlo nemažai 1-3 dienų kelionių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kitų didžiųjų Lietuvos miestų. Kelionių kainos, į kurias paprastai būna įskaičiuota pačios kelionės, nakvynės (dažniausiai su pusryčiais), ekskursijos ir bilietai į kai kuriuos lankomus objektus, kaina svyruoja nuo 100 iki 400 litų.
Kelionių agentūros, kuri siūlo keletą skirtingų maršrutų į kaimyninę Latviją rinkodaros vadovas Andrius Martinkėnas, kalbėdamas apie kelionių į šią kaimyninę populiarumą, sakė: „Šios kelionės gana populiarios. Žinoma, sunkmečiu apskritai sumažėjo tiek artimesnių, tiek tolimesnių kelionių, bet, kalbant apie pažintines keliones autobusu, būtų galima išskirti tendenciją, kad keliautojai renkasi artimesnius maršrutus.“
Pašnekovo teigimu, dažniausiai į Latviją lietuviai keliauja savaitgaliais. Apie tai, kokių paslaugų tikisi ir kokią sumą išleisti kelionei būna pasiryžę lietuviai, pašnekovas sakė: „Jei kelionė vienos dienos, kaina paprastai nebūna didesnė nei 100 litų, jei dviejų – siekia 250 litų. Siūlome apžiūrėti Rygą, Jūrmalą, Venspilį, Kuržemę, Gaujos nacionalinį parką. Nors maršrutų yra nemažai, populiariausių negaliu išskirti, nes paprastai žmonės aplankę vienas vietas, vėliau renkasi tą pačią šalį, bet nori pabuvoti kitur.“
Apie tai, kokie turistai dažniausiai renkasi savaitgalines keliones į Latviją, pašnekovas sakė: „Trumposios kelionės moksleivius domina todėl, kad tai gana pigios ir neatimančios daug laiko kelionės. Kita keliautojų amžiaus grupė – vyresni žmonės, kurie nori kur nors išvykti savaitgaliui. Turistai nuo 20-35 metų dažniau ilgesnį laiką pataupo ir renkasi keliones lėktuvu“, – kalbėjo A. Martinkėnas.
Kainos didesnės, bet turistų daugiau
Į klausimą, ar viešbučių ir kitų paslaugų atžvilgiu Ryga svetinga turistams, pašnekovas sakė: „Kainos Latvijoje tiek maitinimo, tiek viešbučių yra gana aukštos, bet pats Rygos miestas ir jos senamiestis yra geriau žinomas nei mūsų Vilnius. Nemažai įtakos turi ir tai, kad per Rygos oro uostą turistai vyksta labai įvairiomis kryptimis: tuomet viešbučių ir pramogų kainos reguliuojamos truputį lanksčiau turistų naudai. Nemažai žmonių būtent per Rygą atkeliauja ir į Lietuvą.“
Tai, kad Ryga tampa rimtu konkurentu kitiems turistiniams Europos miestams, rodo ir keleivių srautų per šio miesto oro uostą statistika: 1998-aisiais šis skaičius siekė 554 628, o per dešimtmetį padidėjo iki 3 690 549. Palyginimui, galima žvilgtelti į Vilniaus tarptautinio oro uosto keleivių srautų skaičius, kurie 1998-aisiais siekė 461 989 , o 2008-aisiais – 2 048 439.
Daugiau viešbučių – daugiau turistų?
Lietuvos valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, per 2009-2010-uosius metus užfiksuota, kad Rygos viešbučiuose turistų būta 1,5–1,6 karto daugiau nei per šį laikotarpį jų apsilankė Vilniaus viešbučiuose. Apibendrindami šią statistiką, departamento specialistai akcentavo ir tai, kad Vilniuje viešbučių vietų yra 1,4-1,5 karto mažiau nei Rygoje.
VTD pateikiamoje atvykstamojo turizmo statistikoje matyti, kad latviai taip pat noriai lankosi Lietuvoje, nes lyginant atvykstamojo turizmo tyrimų duomenis matyti, kad kelionių į Lietuvą svečių iš Latvijos skaičius lenkia Lietuvoje apsilankiusių turistų iš kitų kaimyninių šalių.
VTD duomenimis, pagal bendrąjį lankytojų srautą (turistų t.y. lankytojų su nakvyne ir vienadienių lankytojų) Latvija 2007-2009 m. buvo absoliuti Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų lyderė, apimanti beveik trečdalį lankytojų srauto. Absoliuti dauguma (apie 90 proc.) lankytojų iš Latvijos atvykdavo tik vienai dienai, be nakvynės. Tikėtina, kad 2010 m. situacija mažai pasikeitė. Kriziniais 2009 m. lankytojų iš Latvijos skaičius krito mažiau nei iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos.
Atvykstamojo turizmo tyrimai rodo, kad daugiausia latvių turistų į Lietuvą važiuoja lankyti draugų, giminių. Per 2007-2009 m. laikotarpį labiausiai pakito verslo reikalais atvykstančiųjų latvių turistų dalis: nuo 19 proc. 2007 m. padidėjo iki 29 proc. 2009m. Pakito ir laisvalaikio turistų dalis: nuo 29 proc. 2007 m. sumažėjo iki 23 proc. 2009 m.
