Naujienų portalui tv3.lt teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškina, kaip tokiais atvejais taikomos paveldėjimo nuostatos ir kokiomis aplinkybėmis sutuoktinis gali būti pripažintas neturinčiu teisės paveldėti.
Atskleidė, kas po smurtinės sutuoktinio mirties paveldi turtą
Teisininkė R. Joskaudienė aiškina, kad paveldėjimo po smurtinės mirties atvejais pirmiausia būtina aiškiai atskirti du dalykus – kas pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir kokiomis aplinkybėmis ši teisė gali būti apribota ar net panaikinta dėl paties asmens neteisėtų veiksmų.
„Lietuvos teisėje paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą. Jei testamentas nėra sudarytas arba jis negalioja, paveldima pagal įstatymą. Jeigu nėra nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių arba jie palikimo nepriima, mirusiojo turtas pereina valstybei“, – paaiškina ji.
Anot teisininkės, situacija tampa sudėtingesnė, kai mirusysis buvo sudaręs santuoką. Tokiu atveju pergyvenęs sutuoktinis laikomas atskira įpėdinių grupe.
„Pagal Civilinio kodekso 5.13 straipsnį sutuoktinis paveldi kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu paveldi su vaikais (pirmos eilės įpėdiniais), jam tenka vienas ketvirtadalis palikimo, jei vaikų ne daugiau kaip trys.
Jei vaikų daugiau – turtas dalijamas lygiomis dalimis. Paveldint kartu su antros eilės įpėdiniais, sutuoktiniui priklauso pusė palikimo, o jei šių įpėdinių nėra – jis paveldi visą turtą“, – teigia R. Joskaudienė.
Vis dėlto, ji pabrėžia, kad vien sutuoktinio statusas negarantuoja teisės paveldėti.
„Galioja vadinamoji nevertų įpėdinių taisyklė. Civilinio kodekso 5.6 straipsnis numato, kad paveldėti negali asmenys, kurie tyčiniais neteisėtais veiksmais prisidėjo prie palikėjo mirties, kėsinosi į jo gyvybę ar kitaip sąmoningai sudarė sąlygas paveldėti. Tokios aplinkybės turi būti nustatytos teismo“, – aiškina teisininkė.
Pasak jos, esminė riba šiuo atveju yra teismo sprendimas – tik jis gali galutinai patvirtinti, ar asmuo netenka teisės paveldėti.
Jeigu sutuoktinė įtariama – tai nebūtinai panaikina paveldėjimo teisę
Anot teisininkės, jeigu teismas nustato, kad sutuoktinis tyčia nužudė palikėją arba kėsinosi į jo gyvybę, toks asmuo netenka teisės paveldėti. Ši išimtis taikoma tiek paveldėjimui pagal įstatymą, tiek pagal testamentą.
„Esminis skirtumas yra tarp įtarimo ir teismo nustatyto fakto. Vien tai, kad sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis yra įtariamas, sulaikytas ar suimtas, savaime dar nereiškia, kad jis netenka teisės paveldėti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – primena pašnekovė.
R. Joskaudienė pabrėžia, kad kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas tyčinis neteisėtas veikimas prieš palikėją, vien įtarimo nepakanka galutinai konstatuoti, kad asmuo neturi paveldėjimo teisės.
„Vis dėlto tokios situacijos dažnai sukelia paveldėjimo ginčus – kiti įpėdiniai gali kelti klausimą dėl įtariamo asmens teisės paveldėti, o galutinį sprendimą visais atvejais priima teismas.
Civilinio kodekso 5.6 straipsnis aiškiai numato, kad paveldėjimo teisę panaikinančios aplinkybės turi būti nustatytos teismo tvarka“, – sako ji.
Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar asmuo mirties dieną buvo oficialus sutuoktinis, ar jau buvęs.
„Civilinio kodekso 5.7 straipsnis numato, kad pergyvenęs sutuoktinis gali netekti teisės paveldėti pagal įstatymą, jei iki palikimo atsiradimo buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas dėl jo kaltės ir teismas jau buvo nustatęs pagrindą santuoką nutraukti.
Taip pat tai gali būti taikoma, jei buvo nustatyta separacija arba pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia“, – teigia pašnekovė.
Pasak pašnekovės, jeigu asmuo, kuris priėmė palikimą ar gavo paveldėjimo teisės liudijimą, vėliau pripažįstamas neturinčiu teisės paveldėti, paveldėjimo teisė gali būti ginčijama.
„Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Kai įsiteisėja teismo sprendimas nepripažinti asmens įpėdiniu, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė, o kiti įpėdiniai turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo“, – aiškina ji.
Teismo sprendimas dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems
Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimus dėl kardomųjų priemonių taikymo paramediko M. Sadausko nužudymo byloje sulaikytiems įtariamiesiems.
Prokuroras Lukas Krivickas prašė teismo leisti J. Sadauskienę suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir leido įtariamąją suimti dviem mėnesiams. Jai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.
Moters advokatas Vaidotas Sviderskis teisme žurnalistams sakė, kad jo ginamoji kaltės nepripažįsta.
Kitą įtariamąjį, Vilių Solkan, prokuroras L. Krivickas teismo prašė leisti suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ir minėtą įtariamąjį leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.
Vieną iš įtariamųjų byloje teismas nutarė paleisti į laisvę ir pritaikė jam 5 tūkst. eurų užstatą. Prokuroras teismo prašė leisti suimti šį vyrą vienam mėnesiui. Pastarasis, kaip skelbė žiniasklaida, yra Ilja Solkan, kito įtariamojo byloje V. Solkan tėvas.
Kaip BNS informavo Panevėžio apylinkės teismo pirmininko patarėja Aistė Ramanauskienė, teisėja neleido suimti šio asmens, nes jis neįtariamas nužudymu, su juo nesiejamas.
Įtarimas jam pareikštas dėl neteisėto ginklo laikymo. Todėl, teisėjos manymu, suėmimas būtų pernelyg griežta kardomoji priemonė.
Paramediko kūnas buvo suvyniotas į batutą ir užkastas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praeitą trečiadienį paaiškėjo kraupios detalės apie žiauriai nužudytą paramediką, pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo užkastas ir galimai įvyniotas į batutą, kurį neegzistuojančiam klientui vežė nužudytasis.
Apygardos vyriausiasis prokuroras informavo, kad ikiteisminis tyrimas šiu metu atliekamas dėl trijų nusikaltimo veikų – neteisėto laisvės atėmimo, tyčinio nužudymo bei neteisėto disponavimo ginklais.
Tarnybų spaudos konferenciją dėl rasto paramediko kūno žiūrėkite čia:
Byloje buvo sulaikyti trys asmenys. Įvykio vietoje rastas ginklas, tačiau neskelbiama, koks tiksliai.
Pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo paslėptas, suvyniotas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Nurodoma, kad paramediko žūtis yra smurtinė, tačiau tiksli mirties priežastis bus atskleista po ekspertizės.
Sodyboje buvo rasti ir galimai batuto likučiai, galimai to paties, kurį neegzsituojančiam klientui vežė paramedikas. Yra duomenų, kad galimai batutą bandyta deginti.
Skelbiama, kad sodyba, kurioje buvo rastas kūnas, priklauso Lietuvos piliečiui, tačiau ar jis yra vienas iš įtariamųjų, pareigūnai taip pat neatskleidžia.
Radus paramediko kūną, buvo sulaikyti du vyrai ir viena moteris, visi pilnamečiai. Du vyrai anksčiau yra teisti, vienas teistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o kitas dėl vairavimo neblaiviam.
Du sulaikyti asmenys buvo sodyboje, o trečias asmuo sulaikytas Panevėžio rajone.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
