Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams „Diving Lithuania“ nardymo centro įkūrėjas Manvydas sutiko papasakoti apie tai, kokių įdomiausių, brangiausių ir netikėčiausių radinių jam pavyksta surasti po vandeniu. Jis taip pat pasidalijo įdomiomis istorijomis iš savo darbo patirties.
„Aš nardau nuo 12 metų, o jau nuo 16 metų pradėjau dirbti nardymo centre, kur vasaromis poilsiautojai kartais su vandens dviračiais pamesdavo pinigines ar telefonus ir prašydavo surasti.
Tad ten mokiausi kaip ieškoti, kokiais principais vadovautis ir po to, kai pradėjau gyventi Vilniuje, pagalvojau, kodėl vasaromis nepanaudojus šių žinių ir nepradėjus ieškoti ir padėti didesniam kiekiui žmonių“, – apie savo kelią link veiklos papasakojo pašnekovas.
Dažniausi ir netikėčiausi radiniai
Iš pradžių Manvydas papasakojo apie tai, kokius daiktus žmonės pameta dažniausiai. Pasak jo, pirmąją vietą vienareikšmiškai užima telefonai.
Šiek tiek rečiau, tačiau vis tiek pakankamai dažnai jam tenka ieškoti pamestų juvelyrinių dirbinių.
„Numeris vienas, ką pameta, yra telefonai, o ypač „Iphone“. Pastebiu, kad kitų prekės ženklų telefonus žmonės pameta rečiau arba į mane kreipiasi, kad surasčiau jų telefonus, rečiau.
Sekantis dalykas – auksiniai žiedai ir laikrodžiai. Šie dirbiniai dalijasi 2-3 vietas, tačiau vis tiek yra pametami gana dažnai“, – pasakojo jis.
O pasiteiravus jo apie patį netikėčiausią ir jį nustebinusį radinį, Manvydas šyptelėjo.
„Kai manęs paklausia, ką įdomaus buvau radęs, tai tikriausiai visuomet dedu į pirmąją vietą dantų protezus. Dėl jų tikrai yra kreipęsi“, – aiškino jis.
Patys vertingiausi radiniai
O pasiteiravus pašnekovo, kokių pačių vertingiausių radinių jam yra tekę ieškoti, jis pasidalijo patirtimi.
Pasak jo, dar praėjusiais metais teko ieškoti vienos apyrankės, kurios kaina siekia keletą tūkstančių eurų: „Praeitą vasarą ieškojau ir ištraukiau balto aukso „Cartier“ apyrankę“.
Kiti labai vertingi radiniai, kurių Manvydui yra tekę ieškoti, buvo jachtų ir katerių varikliai.
Pokalbio metu jis taip pat pasidalijo dar vieno brangaus radinio paieškomis. Anot jo, šio radinio vertė siekė apie 10-15 tūkstančių eurų, tad į jį kreipęsis žmogus buvo labai suinteresuotas jo suradimu.
„Buvo dar vienas įdomesnis atvejis – ieškojau labai storos auksinės grandinėlės ant kaklo, kurios vertė siekė apie 10-15 tūkstančių eurų.
Man žmogus sakė, kad po gero baliaus nelabai pamena, kur pametė, bet pranešė, kad maudėsi. Tai aš visą laiką jos praieškojau prie to vandens telkinio, kur jis plaukiojo.
Tąkart vandens telkinio dugnas buvo labai geras, be molio, kur aiškiai viskas matėsi, bet grandinėlės neradau. Aš ten praleidau pusantros valandos, bet paieškos vaisių nedavė.
Tas žmogus buvo labai nusivylęs, bet jo draugė pasiūlė dar pasitikrinti vietą po palapine, kurioje jie buvo apsistoję. Ji pasakė, kad galbūt ten bus, gal užkrito.
Žmogus buvo skeptiškai nusiteikęs – na, kurgi ten bus, tikrai ne. Po trijų valandų jis man parašė, kad grandinėlę surado, ji buvo po palapine. Tad pasitaiko tokių atvejų“, – šyptelėjo Manvydas.
Kliento vestuvių naktį vyko ieškoti žiedo
Pašnekovo paprašius pasidalinti dar viena įdomia istorija iš jo darbo, jis papasakojo, kad vieną sykį sulaukė neįprasto skambučio naktį.
Tąkart jam teko vykti ieškoti dar tą pačią dieną susituokusios poros jaunojo vestuvinio žiedo.
„Štai vieną kartą turėjau per žmogaus vestuvių naktį važiuoti ištraukti žiedo. Jaunikis norėjo nuslėpti tai nuo nuotakos.
Tąkart man gal 2-3 valandą nakties jis paskambino, pasakė, kad pametė žiedą, paklausė, ar galiu atvažiuoti dabar, nes norėjo, kad nuotaka apie tai nesužinotų. Aš pasakiau, kad atvažiuoti galiu, bet nuslėpti nepavyks...
Įprastai, kai atvažiuoju, tai visiems smalsu, kodėl čia naras atvažiavo, to nuslėpti nepavyksta. Tą žiedą mums surasti pavyko“, – šyptelėjo Manvydas.
Pasak jo, pametami vestuviniai žiedai pirmosiomis savaitėmis po vedybų – įprastas reiškinys, tad jis siuntė patarimą visiems jaunavedžiams:
„Kadangi pirmosiomis savaitėmis žiedas dar būna didokas, tai galima jį nesunkiai pamesti. Geriau su juo neplaukioti, o prieš plaukiojant nusiimti, nes dažniausiai taip ir pametama.
Įprastai žiedus rasti pavyksta, tačiau kartais ir ne. Tuomet būna toks skaudus sentimentalus praradimas.“
Paslaptingas akmenimis grįstas kelias Trakuose
Pasiteiravus Manvydo, kokiu radiniu jis pats labiausiai didžiuojasi, pašnekovas atskleidė, kad tai – povandeninio kelio Trakuose aptikimas.
„Paieškų veikla nėra mano pagrindinė veikla. Mes filmuojame kiną ir muzikinius klipus po vandeniu, mokome žmones nardyti Trakuose.
Ten praėjusiais metais radau tokį tarsi kelią. Buvo kažkokie gandai, kad yra akmenimis grįstas kelias po vandeniu, tačiau iš pradžių maniau, kad tai nesąmonė.
Visgi praėjusią vasarą mes plaukėme 10-11 metrų gylyje ir pamatėme tokius akmenis, sudėtus tarsi senamiestyje. Takas yra 3-5 metrų pločio. Vienoje vietoje jis išsišakoja į du kelius“, – atskleidė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad kiek jam teko domėtis, šis kelias galėjo būti nutiestas prieš šimtus, o gal tūkstančius metų, kai tose vietose nebuvo vandens.
Anot jo, šis kelias ežere yra netoliese Užutrakio dvaro, o tai, kad kelias nėra atsiradęs atsitiktinai, liudija vienas šalia kito tiesia linija sudėti akmenys.
Pasidalijo keliais svarbiais patarimais
Pasiteiravus Manvydo, ką jis galėtų patarti tiems, kurie pametė daiktą vandens telkinyje arba prie vandens telkinio, jis turėjo porą svarbių patarimų.
Pirmiausia, jis patarė šių daiktų neieškoti patiems, nes tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
„Jeigu žmonės daiktą pameta kažkur prie lieptelio, tai geriau neieškoti patiems. Dažniausiai žmonės ne tik jo neranda, bet dar ir apsunkina ieškojimą man, nes pavaikšto ant dumblo, jį sukelia, o tada, kai atvažiuoju traukti, būna dar sunkiau ieškoti, daiktas jau galimai atsiradęs kažkur kitur“, – pasakojo jis.
O štai pametus daiktą viduryje ežero ar upės, Manvydas ragino visus pasistengti pažymėti vietą, kurioje daiktas buvo pamestas.
Anot jo, tai pagreitina ir palengvina daikto radybas, tad vertėtų tam skirti daugiau dėmesio.
„Jeigu plaukėte kažkur vidury ežero, tai reiktų kažkaip pasistengti pažymėti vietą. Jeigu jos nepažymėsite, galite jo netekti.
Tad jeigu, tarkime, buvote kateryje ir turėjote sunkesnį daiktą, verta išmesti virvę, kad paliestų dugną, kad pasižymėtumėte vietą“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
