Paaiškėjo, kad bene svarbiausio dienos patiekalo vengę suaugę asmenys dvigubai padidino riziką sutrikdyti normalią kraujotaką, kas sukelia širdies smūgį.
Šis sveikatos sutrikimas, dar žinomas kaip aterosklerozė, trukdo deguoniui ir kraujui pasiekti gyvybiškai svarbius organus. Būtent taip kraujagyslėse susidaro gyvybei pavojingi krešuliai, kurie yra viena pagrindinė širdies smūgių ir insultų priežastis.
Kasdien pusryčių atsisakyti nusprendžia kas trečias žmogus. Ekspertai taip pat pridūrė, kad taip elgiantis, dienos eigoje asmuo yra linkęs suvartoti daugiau nesveiko maisto.
Be to, pusryčių nevalgymas išbalansuoja hormonų pusiausvyrą ir vidinį organizmo laikrodį, kenkia bendrai sveikatai. Prie šio tyrimo dirbo Ispanijos ir JAV mokslininkai, kurie ilgiau nei 6 metus stebėjo 4000 vidutinio amžiaus biuro darbuotojų.
Kas penktas jų pusryčių metu suvartodavo daugiau nei 400 kalorijų, o didžioji dalis tyrime dalyvavusių asmenų dieną pradėdavo lengvais ir mažiau kaloringais patiekalais. Pusryčių atsisakydavo maždaug 3% visų stebimų asmenų.
Ultragarso aparatu buvo stebima tyrime dalyvavusių žmonių kraujagyslių būklė.
Pastebėta, kad ateroskleroze susirgti daugiau šansų gali tie, kurie į darbą ateina tuščiu skrandžiu, nei tie, kurie dieną pradeda dubenėliu košės, sumuštiniais ar kiaušiniene.
Pasak ekspertų, šie tyrimai tik dar kartą patvirtino, kad pusryčiai – svarbiausias dienos patiekalas.
„Apart padidėjusios rizikos susirgti ateroskleroze ir atsirasti širdies problemoms, pusryčių nevalgymas taip pat stipriai kenkia bendrai žmogaus fizinei būklei ir netgi jo gyvenimo būdui“, - teigė JAV Tufts universitete dirbantis ir šiam tyrimui vadovavęs mokslininkas Dr. Jose Penalvo.
Taip pat pastebėta, kad tie, kurie vengia pusryčiauti, yra linkę į nutukimą, jų mityba yra labai prasta ir nevisavertė, jie yra prastos fizinės būklės, yra linkę vartoti daugiau alkoholio ir tabako gaminių.
