Vulkaninės kilmės debesys kelią rimtą pavojų keleiviniams lėktuvams, rašo „msnbc.msn.com“.
Tokio susidūrimo atveju sumažėja matomumas, gali sugesti lėktuvo variklis bei elektronikos sistema.
Lėktuvai įskrenda į vulkaninės kilmės debesis, mat tiek vizualiai, tiek radaruose jie beveik niekuo nesiskiria nuo paprastų. Be to, vėjas juos gali nunešti toli nuo pačios išsiveržimo vietos. Po neseniai įvykusio išsiveržimo Islandijoje virš Atlanto pasklidę debesys, sparčiai artėjantys prie oro uostų, gerokai sutrikdė lėktuvų eismą Vakarų Europoje.
Kas nutinka lėktuvui susidūrus su tokiu debesimi?
„Airbus“ kompanija teigia, jog būtina bet kokia kaina tokių debesų vengti. Teigiama, jog remiantis jų patirtimi, tai veda prie rimtų lėktuvo išorinės dangos, stiklų bei variklių pažeidimų. Be to, neretai paveikiama ir ventiliacija, lėktuvo hidraulikos bei elektronikos sistemos.
Vulkaninių debesų dalelytės lydosi temperatūroje, žemesnėje nei variklyje, tad patekusios į vidų, išsyk tirpsta. Patekusios pro turbina, jos ir vėl sukietėja likdamos prilipusios prie turbinos menčių. Blogiausiu atveju tai gali sutrukdyti lėktuvo darbą.
Ar galima pastebėti vulkaninės kilmės debesis?
Kasmet milijonai keleivių skrenda virš teritorijų, pasižyminčių aktyvių ugnikalnių gausa. Islandijoje ar šiauriniame Ramiojo vandenyno regione yra virš 100 veikiančių vulkanų, kiekvienais metais bent po keturis – penkis kartus „besispjaudančių“ pelenais.
Kadangi radarai neatskiria pelenų debesų, pilotai pasikliauna vulkanus stebinčių organizacijų duomenimis. Pasaulyje yra 9 centrai, stebintys jų aktyvumą ir rengiantys išsamias ataskaitas ir prognozes apie numatomus išsiveržimus.
Ar yra buvę susidūrimų, pasibaigusių keleivių žūtimi?
Kol kas ne, tačiau yra buvę atvejų, kai viskas galėjo baigtis tragiškai.
1982-ųjų balandį „British Airways“ lėktuvas, keliaujantis iš Aucklando į Londoną, įskrido į pelenų debesį, susiformavusį po vulkano Javos saloje išsiveržimo. Netrukus nustojo veikti visi keturi varikliai. Patyrusiems lakūnams pavyko išsklęsti iš debesies ir atnaujinti variklių darbą. Tai buvo ilgiausias tokio didelio lėktuvo sklendimas per visą istoriją.
Šis „nuotykis“ prisimenamas ir dėl šaltų nervų bei juodo jumoro jausmo kapitono Erico Moody žinutės keleiviams. „Ponai ir ponios, kalba jūsų kapitonas. Iškilo nedidelė problema: neveikia nei vienas iš keturių mūsų variklių. Mes neriamės iš kailio, bandydami juos suvaldyti. Tikiuosi, jūs pernelyg nesijaudinate?“, - pareiškė jis.
1989-aisiais KLM lėktuvas, skridęs į Aliaską iš Amsterdamo, taip pat įskrido į pelenų debesį. Pilotai bandė iš jo išskristi, tačiau kaip ir „British Airways” įgulai, atsisakė veikti visi keturi varikliai bei sugedo lėktuvo elektronikos sistema. Laimei, po kelių bandymų jiems pavyko „atgaivinti“ bent du variklius ir nusileisti. Tačiau tiek lėktuvo išorei, tiek jo vidinei įrangai buvo padaryta didelė žala.
