Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dabar statomos pavėsinės nė iš tolo neprimena kadaise didžiuliuose dvarų parkuose stovėjusių lengvų vasaros pastatėlių. Jų paskirtis ir forma pasikeitė iš esmės. Kiekvieno asmeninis reikalas, kokią rinktis pavėsinę. Tačiau pirmiausia reikėtų nuspręsti, ar jos apskritai reikia.

REKLAMA

Paprasčiausias variantas

Nėra vasaros, kad neužkluptų karščiai. Tada gera būti lauke, bet nuo kepinančios saulės norisi pasislėpti. Pavėsinė – ideali vieta smagiai leisti laiką, pasišnekučiuoti (rus. besedka – vieta, kur galima pasišnekėti).

Tačiau, pasak specialistų, pavėsinė – sudėtingiausias poilsiui skirtas kiemo statinys. Vieta jai turi būti parenkama taip, kad ilsintis ar ką nors švenčiant atsivertų puikus vaizdas į gražiausius sklypo kampelius.

REKLAMA
REKLAMA

Yra žinoma daugybė pavėsinių tipų. Jos vizualiai skiriasi savo forma, uždarumo laipsniu, galimybe apsisaugoti nuo besikeičiančių oro sąlygų, dydžiu. „Pačią paprasčiausią pavėsinę galima pasidaryti iš jau turimos apželdintos altanos. Jos šonus ir nugarinę dalį uždengus skydais su ažūrinėmis grotelėmis, plastikiniu ar vielos tinklu, perpynus virvelėmis arba apkalus lentelėmis galima labai greitai susikurti originalų ir patogų statinį. Tokią pavėsinę apsodinus greitai augančiomis vienmetėmis vijoklinėmis gėlėmis, pupomis ar vijokliniais augalais, galima didžiuotis savo kūrybingumu“, – sakė ne vieną pavėsinę pasistatęs Pranas Stainys.

Nuo trikampės iki ovalinės

Pavėsinės forma, pasak vyro, gali būti pati įvairiausia: trikampė, kvadratinė, stačiakampė, penkiakampė, šešiakampė, aštuoniakampė, apvali, ovali ar pusapvalė. Pasirinkta forma, stilius ir spalva turi būti derinami su  gyvenamojo namo išore.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagal funkciją pavėsinės taip pat gali būti kelių tipų. Ažūrinės, pusiau atviros tinkamos pasislėpti tik nuo saulės spindulių, su stogeliu – apsisaugoti nuo lietaus. Vienai ar kelioms sienoms panaudoję stiklą, įvairias plokštes, turėsime statinį, kuris saugos ir nuo lietaus ar vėjo, – patarė specialistas. –  Įrengę atvirą ugniavietę, tokioje pavėsinėje galėsime vakaroti atvėsus orams ar išsikepti kepsnį. Jei nors viena statinio siena mūrinė ar medinė, pritvirtinę tinkamas atramas, ją galime apželdinti gebenėmis, laipiojančiomis hortenzijomis, raganėmis, aktinidijomis  ir kitais augalais, galinčiais prisitvirtinti prie atramų.“

Vynuogių kekės virš galvos

„Dažnai pavėsinė statomos tik su vienu įėjimu. Atrodo gražiai, bet nelabai patogu, nes vienam toliau sėdinčiam žmogui sumanius išeiti, sėdintys arčiau išėjimo turi pasikelti ir jį praleisti. Kitas visų pavėsinių trūkumas, kad šiltais vasaros vakarais neįmanoma atsiginti nuo uodų. Vadinasi, nuo vaizdo į puoselėjamą aplinką turime atsitverti specialiais tinkleliais“, – pastebėjo pašnekovas. Jis patarė tinklelius tvirtinti taip, kad prireikus juos būtų galima nuleisti, o kai uodai nepuola – pakelti. Nekreipiantiems dėmesio į kraujasiurbių atakas jis siūlo išbandyti tokį variantą: suvirinti metalinį karkasą ir iš kelių pusių pasodinti atspariais šalčiui vynuoges. Tokių stoginių- pavėsinių labai daug pietų kraštuose, tačiau ir Lietuvoje ne vienas gėrisi virš galvos nokstančiomis vynuogėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Geriau arti namo

Pavėsinės poreikį dažniausiai nulemia namo dydis. Paprastai vasarą sodyba sulaukia daug svečių, tad reikia didesnio stalo, pramogauti skirtos erdvės.  „Pavėsinė turi būti matoma iš bet kurios sodybos vietos. Nevertėtų statyti jos „plikoje“ aikštėje. Patogiausios vietos – sklypo kampuose, prie sklypo ribos, taip pat šalia įėjimo į sklypą ar šalia tvenkinio. Jei ketinama  pavėsinėje rytais gerti arbatą ar vaišinti svečius, ją reikia statyti arti namo, nes į ją reikės atnešti ir išnešti indus bei maistą.  Geriausia, jei pavėsinė ir namas išsidėstę viename lygyje. Nuolatinis vaikščiojimas į kalniuką ar lipimas laiptais neilgai teiks džiaugsmo“, – pastebėjo P.Stainys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų