Naujienų portalui tv3.lt šia tema plačiau pakomentuoti sutiko karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis. Pašnekovas išsamiai paaiškino, kaip atrodo dronų numušimo operacijos, ką galima aptikti jų viduje ir kokios išlaidos yra didžiausios numušus droną.
Drono numušimo operacija – kaip tai atrodo?
D. Antanaitis pasakojo, kad pirmiausia, dar prieš imantis veiksmų, reikia apskritai pamatyti, kad ore yra kažkoks objektas. Nustačius, kad jis yra – jį reikia identifikuoti.
Pašnekovo teigimu, kartais ore fiksuojami parasparniai, kartais dideli paukščiai, kartais balionai, o pastaruoju metu neretai – dronai.
„Taip pat reikia nustatyti, ar tas dronas yra pavojingas, ar ne, nes ne visus taikinius reikia numušinėti. Geras pavyzdys yra Izraelio sistema „Iron Dome“. Jeigu ji mato, kad taikinys nukris kažkur neapgyvendintoje vietovėje, net nešvaisto savo laiko jo numušimui“, – dalijosi jis.
Tuomet, identifikavus, kad ore esantis taikinys gali kelti potencialią grėsmę gyventojams, yra priimamas sprendimas jį numušti. Šiam veiksmui, pasak D. Antanaičio, yra pasitelkiamos oro gynybos raketos nuo žemės arba iš naikintuvo.
Jeigu pasirenkamas antrasis variantas, tada naikintuvo pilotas arba oro gynybos sistema užblokuoja taikinį pagal radaro duomenis arba pagal šilumos pėdsakus.
„Tada paleidžiama raketa, kuri seka šilumos pėdsaką arba pagal radaro duomenis seka taikinį ir jį sunaikina.
Kai taikinys sunaikinamas, be jokios abejonės veikia gravitacija ir drono ar kito taikinio liekanos krenta ant žemės. Jeigu ten yra nesprogusių sprogmenų ar užtaisų, yra tikimybė, kad jie detonuos krisdami arba nukritę ant žemės“, – sakė jis.
Ką galima aptikti drono viduje?
Pasidomėjus, ar numuštas dronas gyventojams jau yra nepavojingas, pašnekovas iškart pabrėžė, kad ne visuomet. Jo teigimu, dažniausiai gyventojai yra raginama nesiartinti prie drono nuolaužų dėl kelių priežasčių.
„Vienas atvejis yra tada, kai krentančios dalys krenta ant žemės dideliu greičiu ir gali apgadinti žmonių turtą, pakenkti jų sveikatai ar net gyvybei.
Antras atvejis, kai vietovė užteršiama drono nuolaužomis. Mes nežinome, kas jose yra: ar tai cheminės medžiagos, ar radioaktyvios medžiagos.
Trečias atvejis yra tada, kai sprogsta įvairūs sprogmenys ar šaudmenys, kurie gali kelti pavojų jau būdami ant žemės“, – dėstė D. Antanaitis.
Karybos eksperto pasiteiravus apie tai, kas yra aptinkama drono viduje, jis nurodė, kad tuo metu, kai jis skrenda, to identifikuoti negalima. Anot jo, net žinant, kokios klasės yra dronas, koks jo pavadinimas – vis tiek nėra aišku, kas jame gabenama.
„Netgi toks dronas kaip „Gerbera“, kuris buvo skirtas apgauti arba perkrauti oro gynybos sistemas, vėliau buvo pradėtas naudoti su nedideliu kiekiu sprogmenų, o po to ir su didesniu.
Tačiau mes taip pat nežinome, ar ten yra sprogmenys, cheminės medžiagos ar radioaktyvios medžiagos, todėl prie drono nuolaužų jokiais būdais negalima artintis.
Tai pavojinga ne tik gyvybei ir sveikatai, bet taip pat gali pakenkti tolimesniam tyrimui, kai siekiama nustatyti, koks tai buvo dronas, kokia buvo jo programinė įranga ir panašiai“, – pabrėžė D. Antanaitis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
