„Kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis antrosios kalbos, tuo geriau. O mūsų vaikai turi puikią galimybę tai daryti. Anglų kalba juos supa beveik kiekviename žingsnyje: kelionės, pažintis su įvairiais žmonėmis, televizija, internetas. Be to, šiandien mokymas(is) tapo laisvesnis, įdomesnis ir paremtas kūrybiškumu, kritinio mąstymo įgūdžiais bei patyriminio mąstymo principais“, – teigia J. Povilaviečienė.
Kuo daugiau, tuo geriau
Jauniausios kartos bruožas – anglų kalbos pramoksta labai anksti ir tiesiog savaime, ypač tie, kurie žiūri animacinius filmus ar žaidžia žaidimus anglų kalba internete. Mokytoja J. Povilavičienė mano, kad tai vaikams ateityje bus tik į naudą, nes per pamokas jiems bus daug lengviau.
„Kuo daugiau užsiėmimų metu kalbama užsienio kalba, tuo geriau. Visapusiškai įsitraukę į kalbos mokymąsi vaikai įgyja daugiau pasitikėjimo, skatinami kalbėti ir vartoti jau žinomą žodyną, mokytis naujų kalbos konstrukcijų. Be to, jiems labai patinka klausytis tikrų žmonių kalbos“, – teigia mokytoja ir pataria ieškoti progų pabendrauti su tikrais anglakalbiais.
Kitas iššūkis tėvams – į kolektyvą susirinkusių vaikų anglų kalbos žinios dažnai yra nevienodos: vieni jau geba susikalbėti, o kiti dar tik mokosi pirmuosius žodžius ir frazes. Mokytoja nuramina, kad yra būdų, kaip žengti su kartu besimokančiais ar tiesiog laiką leidžiančiais skirtingo užsienio kalbos žinių lygio vaikais.
„Tai neturėtų gąsdinti nei tėvų, nei mokytojų. Tiesiog mokytojas pasirenka tinkamus mokymo šaltinius ir medžiagą, organizuoja grupes klasėje ir užtikrina, kad visi mokiniai patirtų iššūkius. O vaikai gali mokytis savo tempu ir dirbti grupėje. Jie turi puikias galimybes plėtoti tvirtus santykius su bendraamžiais ir tapti mokymosi partneriais“, – teigia J. Povilavičienė.
Imliausias laikotarpis
Tiesa, mokytoja pastebi, kad kartais susiduriama su nuomone, jog mokyti ikimokyklinio–priešmokyklinio amžiaus vaikus užsienio kalbos yra sudėtinga ir beprasmiška, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Tyrimai rodo, kad būtent jaunesnio amžiaus vaikai yra labai imlūs, nes kalbos mokymasis jiems – natūralus procesas.
„Vaikai gimsta su gebėjimu mokytis bet kokios pasaulio kalbos. Žaisdami ir tyrinėdami jie greičiau ir lengviau išmoksta kalbą. Tad priešmokyklinio amžiaus laikotarpis yra puikus metas pradėti praktikuotis pasirinktą užsienio kalbą greta gimtosios“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ pedagogė.
Tačiau yra tėvų, kurie nuogąstauja, kad vaikas ima mokytis užsienio kalbos, kai dar jo gimtosios kalbos žodynas ir įgūdžiai nepakankamai susiformavę. Mokytoja pataria neskubėti laukti greitų rezultatų ir patikina, kad kalbos mokymasis visuomet pasiteisina.
„Tėvų požiūris į kalbų mokymąsi – svarbus vaikų sėkmės faktorius. Vaikai juk nepradeda kalbėti savo gimtąja kalba iš karto nuo pat pirmųjų dienų. Todėl nereikėtų tėvams to tikėtis ir mokantis užsienio kalbos. Viskas vyksta po truputį ir nuosekliai. Vis dėlto ankstyvoji vaikystė – geriausias laikas mokytis antrosios kalbos. Šiame tarpsnyje sparčiai vystosi kalbos įgūdžiai, vaikai greitai „sugeria“ viską, ką girdi aplinkoje, o informacijos semiasi būtent iš jos“, – teigia ne vienerius metus dirbanti pedagogė.
Žinoma, pažintis su anglų ar kita antrąja kalba vasaros stovyklų ir būrelių metu skiriasi nuo pamokų mokykloje. Pasak J. Povilavičienės, mokslo metų eigoje mokymasis labiau apima tam tikras gaires. O vasaros stovyklų metu suteikiama proga labiau gilintis į tam tikrą temą, derinamas smagus ir kūrybingas laisvalaikis su bendraamžiais. Pavyzdžiui, vaikų veiklos tema gali būti apie gamtą, tačiau tuo pat metu jie išmoksta ir angliškų augalų, gyvūnų pavadinimų – taip jiems pasidaro dar įdomiau.
