Greta atskleidžia, kad stebėti naujo gyvenimo pradžią iš arti yra patirtis, kurios nepamirši visam gyvenimui.
Ir nors darbas dažnai būna fiziškai ir emociškai sunkus, gydytoja pabrėžia, kad tikras atlygis – matyti tikrą gyvenimo įvykį iš arti ir būti šalia žmonių per svarbiausias jų akimirkas.
Kaip prasidėjo jūsų kaip akušerės-ginekologės kelias?
Tapti gydytoja nusprendžiau labai anksti. Mokykloje man sekėsi tikslieji mokslai, ypač patiko matematika ir chemija – kartais žiūrėdama televizorių galėdavau spręsti uždavinius lyg kryžiažodį. Biologija man taip pat labai patiko. Devintoje klasėje pradėjau galvoti, kur norėčiau stoti, ir medicina pasirodė patraukliausias pasirinkimas.
Be to, turiu vyresnį brolį, kuris taip pat stojo į mediciną ir baigė ją – iš jo pavyzdžio mačiau, ką reiškia ši profesija, todėl abejonių nekilo. Tendencingai pasirinkau šią sritį, gerai sekėsi egzaminai ir sėkmingai įstojau į mediciną.
Stojimas į mediciną nebuvo dėl noro „gelbėti pasaulį“, kaip dažnai girdime – tai buvo racionalus sprendimas, nes man labai patiko tikslieji mokslai.
Ginekologija man natūraliai tapo artima specialybe. Rezidentūroje turėjome praeiti visus ciklus ir išbandyti įvairias specialybes, tačiau reprodukcinė sistema man atrodė savaime suprantama – egzaminai, praktiniai uždaviniai visada sekėsi lengvai.
Dar studijų metais pradėjau eiti savanoriškas praktikas, kur sutikau nuostabių chirurgų. Stebėti jų darbą operacinėje ir dalyvauti procedūrose mane įkvėpė. Po truputį tai mane „pakreipė“ į ginekologiją be jokių ilgų svarstymų. Kai stojau į rezidentūrą, kitų variantų neturėjau – nuo 2014 metų mano kelias tapo susijęs su ginekologija.
Per visus darbo metus turbūt susidūrėte su daugybe gimdymų – ar prisiminate kokį nors įsimintiną atvejį, kuris jums liko atmintyje visam gyvenimui?
Tikriausiai pati rezidentūra buvo labai įsimintina. Manau, niekas jos nepamiršta – pirmi atvejai, pirmas gimdymas, pirmoji operacija – kiekvienas pirmas kartas išliko atmintyje. Be to, labai įsimeni mokytojus, kurie su kantrybe stovi šalia, moko ir padeda.
Kalbant apie gimdymus – nors negalėčiau išskirti vieno konkretaus, kiekvienas gimdymas rezidentūroje atrodė lyg pirmas. Kiekviena istorija buvo unikali, su daugybe emocijų: nuo pykčio ar skausmo iki didžiulio džiaugsmo, nuo ašarų iki meilės. Stebėti gimdymą iš arti reiškia išgyventi visą šią emocijų paletę kartu.
Tad man rezidentūros gimdymai paliko didžiausią emocinį įspūdį – tokį tikrą, gyvą „šleifą“, kurį atsimeni visam gyvenimui.
Be to, labiausiai atmintyje įsirėžia ir moko ne tik gražios, bet ir skaudžios patirtys. Kai susiduri pirmą kartą su komplikacijomis, kai kažkas nepavyksta, ir pradedi svarstyti, ar galėjai kažką padaryti kitaip.
Toks susidūrimas su pirmosiomis komplikacijomis labai grūdina, augina kaip žmogų ir atsakomybė natūraliai auga kartu. Atmintyje ypač įsirašo sunkūs momentai, pavyzdžiui, paskutiniais rezidentūros metais, kai ištekėjau, vyras klausdavo, kodėl aš „guliu susirietusi kamuoliuko pozoje“ – po skaudesnių atvejų savaitę galėdavau galvoti ir analizuoti, kas įvyko, ir ką galėjau padaryti kitaip.
Šie išgyvenimai iš „skaudžiosios“ pusės įsirėžia giliai, bet kartu moko, kaip su tuo dirbti, atsakingai reaguoti ir augti profesionaliai.
Studijų ir rezidentūros metu – kas jums buvo sunkiausia?
Fizinis darbas medicinoje tikrai yra didžiulis, o emocinis – dar didesnis, nes visa atsakomybė gula ant tavęs. Budėjimas gali trukti 24 valandas: turi būti pasiruošęs priimti pacientą, pateikti tinkamą diagnozę priėmimo skyriuje, o dar nueiti į operacinę ir atlikti operaciją. Tai labai sunku fiziškai, protiškai ir emociškai – išeini pavargęs nuo to.
Bet ilgos darbo valandos man nebuvo didžiausias iššūkis. Kai buvau jaunesnė, po rezidentūros, budėjimų metu dažnai pasilikdavau dar papildomas 5–6 valandas, nes norėjau sudalyvauti įdomiuose atvejuose ir pamatyti daugiau procedūrų.
Tikras iššūkis – didžiulė atsakomybė. Supranti, kad dirbi su žmogaus sveikata ir tavo klaidos gali būti labai skaudžios. Rezidentūros metu, kai dar neturi patirties, pirmosios situacijos su komplikacijomis gali būti ypač sunkios emociškai – nežinai, kaip su tuo susitvarkyti, ir dažnai ilgai galvoji, ką galėjai padaryti kitaip. Ši atsakomybės ir kaltės našta – turbūt pati sunkiausia medicinos dalis.
Aš dažnai apie tai kalbu ir sakau, kad kiekvienas gydytojas, o gal net ir kiekvienas žmogus, turėtų turėti savo psichologą ar psichoterapeutą, kuris padėtų susitvarkyti su emocijomis ir mintimis. Medicina yra darbas, bet grįžus namo turi kitą gyvenimą – šeimą, vyrą, vaikus – ir tą emociją, kurią patyrei darbe, turėtum palikti darbe. Deja, dažnai taip neįvyksta, ir namuose vis tiek išgyveni tas pačias emocijas, kurias patyrei darbe.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Dabar turiu labai struktūrizuotą darbo grafiką. Pagrindiniai dalykai – ryte vyksta konsultacijos, po to operacijos, o po pietų dažniausiai tenka vadovauti ar tvarkyti administracinius darbus.
Dar skiriu porą valandų papildomiems darbams, o nuo ketvirtos valandos griežtai skiriu laiką sau – psichologiniam poilsiui ir šeimai.
Su kokiais mitais ar klaidingomis nuomonėmis dažniausiai susiduriate apie gimdymus ir akušerės darbą?
Vienas dažniausių mitų, apie kurį daug kalbu su savo pacientėmis, yra tas, kad gimdymas turi būti labai sunkus, baisus ir skausmingas. Daug besilaukiančių bijo, kaip viskas vyks, nes įsivaizduoja, kad gimdymas neabejotinai bus kankinantis.
Aš stengiuosi keisti šį požiūrį. Ne visi gimdymai yra skausmingi, o skausmo pojūtis kiekvienam skirtingas. Be to, daug priklauso nuo požiūrio – kaip tu į tai žiūri, tokia patirtis ir bus. Man pačiai, turint du vaikus, gimdymas yra didžiulė gyvenimo prasmė.
Būsimiesiems tėvams sakau: įsivaizduokite tą dieną – tai ypatinga diena, per kurią pirmą kartą pamatysite savo vaiką, apkabinsite jį, išgirsite jo verksmą, jo pirmąjį įkvėpimą. Tai pirmoji gyvenimo diena jūsų vaiko, ir ji yra neįtikėtinai svarbi. Jei gimdymą vertinsime tik kaip skausmą ar baimę, praleisime jo prasmę, bet jei žiūrėsime į jį kaip į ypatingą akimirką, tai bus viena gražiausių ir prasmingiausių dienų žmogaus gyvenime.
Todėl, nesvarbu, ar gimdymas bus ilgas, trumpas, sunkus ar lengvas, jis nėra kankinimasis – tai didžiulė gyvenimo prasmė. Ir jei į tai žiūrėsite teisingai, gimdymo traumos tikriausiai nepatirsite.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
