Nors 2019-ieji paskelbti Neriklausomybės kovų metais, tačiau įvairūs partizanų ir kovotojų už laisvę pagerbimo žygiai, skatinantys patriotiškumą ir pilietiškumą, siekiantys išsaugoti gyvąją valstybės istoriją, organizuojami jau ne vienerius metus.
Pėsčiomis iš pietų Lietuvos į Žemaitiją
Vienas iš tokių – šių metų vasario 16-ąją prasidėjęs ir 8 paras trukęs simbolinis pilietinės iniciatyvos „Vanago kelias“ bendraautoriaus Alko Paltaroko žygis, kurio metu jis vienas pėsčiomis keliavo nuo Kalesninkų miško vadavietės Alytaus rajone iki Minaičių bunkerio Žemaitijoje. Žygio data ir maršrutas pasirinkti neatsitiktinai, mat 1949 m. vasario 16 d. šiame bunkeryje visos Lietuvos apygardų partizanų vadai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją. Besitęsiantis daugiau nei 250 km žygio kelias atkartojo ilgai trukusią ir kupiną pavojų 1948-1949 m. partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bei jo bendražygių kelionę per Lietuvą į deklaracijos pasirašymo vietą.
Valstybei svarbi deklaracija
Ši deklaracija įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį kaip visuotinio ginkluoto pasipriešinimo okupacijai organizaciją, o viena svarbiausių nuostatų yra ta, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba yra aukščiausia tautos politinė institucija. „Tai – Lietuvos valstybės tęstinumui ypatingai reikšmingas teisės aktas,“ – pabrėžė žygio sumanytojas A. Paltarokas.
Žiemos žygis sudėtingomis sąlygomis
Šių laikų žygis savo pavojingumu bei sudėtingumu negalėjo nė iš tolo prilygti 1948-1949 metų situacijai, kai Lietuva buvo okupuota priešo ir vyko karas, tad A. Ramanausko-Vanago ir jo bendražygių nueitas atstumas šį kartą buvo įveiktas sportiškai – per 8 dienas. A. Paltarokas keliavo miškais, pelkėmis, laukais ir vieškeliais, dieną ir naktį. Jam teko nakvoti įvairiose vietose: bunkeryje, miške, po atviru dangumi, klebonijoje, "konspiraciniame" bute, viešbutyje, piligrimų namuose.
„Bandžiau suprasti, kaip išgyveno partizanai, kiek valios ir ryžto tie žmonės turėjo ištverti nežmoniškus sunkumus, kai mirtis kasdien alsavo jiems į nugarą. Šaltis, nepriteklius, žudikai stribai ir NKVD, išdavystės, kankinimai... Ir jie vis tiek kovojo už Lietuvos laisvę! O mes dabar turime viską. Partizanams padėdavo geri žmonės: maistu, ryšiais, medikamentais, prieglobsčiu,“ – pasakojo A. Paltarokas. – „Tiesa, nebūčiau tiek įveikęs be savo rėmėjų, "ryšininkų" ir "partizanų", kurie suteikė informaciją, papildė atsargas, atveždavo ir išveždavo papildomą žygio ekipuotę.“
Ginkluoto pasipriešinimo okupacijai simbolis
A. Ramanauskas-Vanagas prisiminimų knygoje „Daugel krito sūnų“ rašė: "Mums kovojant pogrindyje, teko išgyventi daug sudėtingų ir pavojingų situacijų. Galiu nedvejodamas pasakyti, kad mane visą laiką lydėjo rūpestinga Aukščiausiojo globa ir laimė — štai jau aštuoneri metai net nesužeistas kovoju partizanų gretose, eidamas įvairias aukštesniųjų vadų pareigas. Eiliniams kovotojams ir daugeliui jų vadų baisių išgyvenimų yra tekę patirti kur kas daugiau nei man. Žinoma, mirtis ir man daugelį kartų žiūrėjo į akis, o už tai, kad šiandien dar esu su gyvaisiais, - ačiū tau, Dieve...“
A. Paltarokas įsitikinęs, kad ateityje sulauksime dar daug įvairių žygių. Iniciatyvos „Vanago kelias“ bendraminčiai planuoja pagarbos atminimo akcijas ir žygius, siekdami įprasminti Lietuvos laisvės kovas. Visi norintys tokiu būdu kviečiami prisiliesti prie valstybės istorijos, suprasti partizanų išgyvenimus. „Kiekvieno kelias turi pradžią ir pabaigą. Kai labai sunku, suvoki, jog ištikimi bendražygiai, valia ir ryžtas tau padės pasiekti tolimiausią tikslą. Atminkime, kas paukojo savo gyvybę už Laisvę, jų kelias - prasmingiausias!“ – simbolinį atminimo žygį apibendrino A. Paltarokas.
