„Pamačiau siūlus, sakau – reikia bandytI. Taip ir atsirado pirmieji žaislai. Vasario mėnesį numezgiau vaikams, o jau balandžio 20-ą turėjau individualią veiklą“, – pasakoja Simona.
Nuo pelytės iki augintinio kopijos
Netrukus jos pirmieji žaislai patraukė draugių ir kitų mamų dėmesį – Simona dalinosi jais socialinių tinklų grupėse, o vėliau susikūrė ir savo „Facebook“ puslapį. Užsakymai ėmė plaukti vienas po kito, o kiekvienas naujas darbas skatino tobulėti ir ieškoti vis originalesnių sprendimų.
Simona kuria dviejų tipų žaislus – minkštus žaislus vaikams ir subtilius, moherinius žaislus suaugusiems. Vaikams populiariausi – klasikiniai zuikučiai, pagaminti iš minkštų pliušinių siūlų.
Suaugusieji dažniau užsisako moherinius žaislus – dažniausiai katinus ar pelytes.
„Pelytės tai jau tapo savotiška legenda – vos įkeliu vieną, iškart užsakymai keliems mėnesiams į priekį“, – juokiasi kūrėja.
Pasak jos, vis dažniau klientai nori, kad žaislas būtų panašus į jų augintinį. Tokie užsakymai – nemenki iššūkiai: Simona stengiasi atkurti spalvas, formą, išraišką, net žvilgsnį.
Kiekvienas žaislas – unikalus darbas
Žaislų gamyba reikalauja daug kruopštumo. Viskas pradedama nuo mažų detalių nėrimo – kūno dalių, ausyčių, letenėlių. Tuomet jos sujungiamos, vidus prikemšamas specialiu užpildu, o galutinis žaislo įvaizdis formuojamas siūlais, dekoracijomis, veido išraiška.
„Kartais žaislą neri kelias dienas, o tada pamatai, kad aprašymas, kurį pirkai, klaidingas – ir viską tenka daryti iš naujo.
Bet kitaip ir negaliu – jei nepatinka man, tai negaliu atiduoti“, – atvirauja Simona, kuri pati save vadina labai savikritiška.
Kai kuriems žaislams ji gamina net individualias formas – pavyzdžiui, nosytėms. Naudoja specialius plastikinius ar stiklo elementus, o tam tikros detalės spalvinamos akriliniais dažais.
„Viskas priklauso nuo žaislo – vieni būna paprastesni, kiti labai detalūs ir reikalaujantys kantrybės“, – sako ji.
Kūryba iš širdies
Nors Simona savo kūrybą pradėjo kaip hobį, šis užsiėmimas pamažu tapo ne tik kasdieniu darbu, bet ir tikru gyvenimo pašaukimu.
Kūryba suteikė jai galimybę išreikšti savo jausmus, o kiekvienas sukurtas žaislas tapo maža jos gyvenimo dalimi.
Tai nėra tik paprasti objektai – kiekvienas žaislas, kurį Simona neria savo rankomis, kupinas jos širdies ir rūpesčio.
Moteris pasakoja, kad kiekvienas kūrinys turi tam tikrą istoriją, emociją ir charakterį, nesvarbu, ar tai būtų zuikučiai, katinai, ar pelytės.
„Kiekvienas žaislas – tai mažas pasaulis. Aš visada noriu, kad jis būtų ne tik gražus, bet ir turėtų charakterį. Kad būtų mylimas“, – šypsosi moteris.
Ši kūryba, prasidėjusi kaip atsitiktinis užsiėmimas per karantiną, dabar tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo džiaugsmu, o kiekvienas žaislas, kuris pasiekia savo naujus šeimininkus, neša ne tik fizinį grožį, bet ir emocinę vertę – meilę ir šilumą, kurią Simona įdeda į kiekvieną kūrinį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
