Nesu labai didelė sporto entuziastė, bet vyras yra, tad kartais noriu ar nenoriu, tenka pažiūrėti sportą. Ir niekada negalvojau, kad disko metimas gali būti toks įdomus! Ta įtampa, linkėjimas sėkmės mintyse Lietuvos atstovams... Vyrui juokiuosi, kad tampu disko metimo fane.
„Nerandu žodžių“
Taip gražu žiūrėti, kaip lietuviai žengia į sektorių, tos kelios sekundės susikaupimo, o tada suspaudus kumščius lauki, kiek gi tas diskas nuskris.
Lietuvaičiams jis skrieja su vėjeliu, ne kitaip – Mykolas Alekna jau antrą kartą pasipuošė pasaulio čempionato sidarbu, Martynui Aleknai tai išvis pirmas finalas ir septinta vieta, šeštoje vietoje ir dar vienas lietuvis – Andrius Gudžius.
Nerandu žodžių, kaip tai apsakyti. Na tiesiog fantastika, ką čia bepridursi. Dar tas momentas, kai lentelėje kurį laiką švieslentėje pirmoje ir antroje vietoje buvo M. Alekna ir M. Alekna...
Apima toks pasididžiavimas, kad žiūrėkit, čia Lietuvos atstovai, abu broliai, abu M. Aleknos! Jei jau stebint per televizorių tokios emocijos, tai net neįsivaizduoju, kaip jautėsi jie patys, jų šeima, artimiausieji.
Aplamai matant, kokios buvo sąlygos sektoriuje, atrodo, žiūrėjom net sulaikę kvapą – kad tik nepaslystų, kaip netinkamai nepakryptų koja, nepatirtų traumų. Net man, kaip minėjau, nedidelei sporto entuziastei, atrodo net širdis pradėjo plakt greičiau stebint metimus.
Kaip visada, atsiranda ir sakančių, kad kuo čia didžiuotis – auksas Mykolui iš rankų išplėštas paskutiniu švedo metimu, Martynas užėmė septintą vietą, neva, koks čia laimėjimas? Aš sakau, kad toks laimėjimas, kuriuo galim ir turim didžiuotis.
Išvis pažiūrėkit, kiek turim nuostabių Lietuvos sportininkų, kurie garsina mūsų vardą, su pasididžiavimu kelia į viršų mūsų trispalvę, demonstruoja puikius pasiekimus. Aišku, pirmiausia tai – jų pasiekimai, jų laimėjimai, bet viskas susiveda ir į Lietuvos vardą.
Sportas ir suvienija, ir suskaldo, visi, stebėdami sportininkų pasirodymus per televizorių, tampa srities ekspertais, visi žino, ką galima buvo padaryti geriau, kur kas suklydo, o man norisi tik džiaugtis ir didžiuotis.
Kuo didžiausios sėkmės kiekvienam sportininkui, kuo mažiau traumų ir kuo geriausių pasiekimų. Ką galim padaryti mes, sėdintys prie televizorių ekranų, tai iš visos širdies palaikyti ir kartu pasidžiaugti – ir laimėjimų, ir nesėkmės atvejais.
Autorė: skaitytoja Ingrida
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
