Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė atkreipia dėmesį, kad svarbu atskirti įprastą organizmo reakciją į šaltį nuo nuolat pasikartojančio ar net šilumoje nepraeinančio galūnių šalimo.
Šąlančios galūnės gali įspėti apie sveikatos sutrikimus
Atvėsus orams, organizmas stengiasi išsaugoti šilumą ir apsaugoti gyvybiškai svarbius organus. Dėl to sumažėja kraujo pritekėjimas į rankų ir kojų pirštus, kurie gali tapti šalti ir pakeisti spalvą.
„Šaltoje aplinkoje vyksta vazokonstrikcija – spazmuoja ir susitraukia smulkiosios kraujagyslės, pirštai tampa baltesni ar mėlynesni, ir tai yra normali organizmo reakcija į šaltį. Atsisėdus į automobilį ar įėjus į šiltą aplinką, tas vazospazmas dingsta, spalva pasikeičia ir vėl jaučiamės normaliai“, – aiškina I. Valužytė.
Tačiau jeigu sušilus rankos ir kojos neatgauna įprastos temperatūros arba ši problema kartojasi nepriklausomai nuo oro sąlygų, verta ieškoti priežasties. Tokį pojutį gali sukelti ne tik kraujotakos sutrikimai, bet ir nervų sistemos problemos ar kiti organizmo veiklos pokyčiai.
„Priežastys gali būti labai įvairios: nuo neurologinių sutrikimų, stuburo problemų iki didžiulio streso. Svarbu atlikti tikslią diferencinę diagnostiką, nes šalimas kartais reiškia pakankamai grėsmingas būkles“, – pabrėžia kraujagyslių chirurgė.
Kokios ligos gali slėptis už nuolat šąlančių galūnių?
Viena iš galimų priežasčių – periferinių arterijų liga. Jai būdingas arterijų susiaurėjimas ar užsikimšimas, ribojantis kraujo tekėjimą į galūnes. Vis dėlto panašūs simptomai gali pasireikšti ir esant kitoms sveikatos problemoms, todėl gydytojui svarbu įvertinti ne vien šalimo pojūtį.
„Kaip kraujagyslių chirurgė, aš dažniausiai susiduriu su periferinių arterijų liga. Atliekame kraujotakos įvertinimą. Jei randame arterijų pulsaciją reikiamose vietose, vadinasi, periferinių arterijų ligos nėra ir ieškome kitų priežasčių“, – pasakoja I. Valužytė.
Pasak gydytojos, viena iš alternatyvių priežasčių gali būti sumažėjusi skydliaukės funkcija. Kai organizmui trūksta skydliaukės hormonų, sulėtėja medžiagų apykaita, todėl žmogus gali tapti jautresnis šalčiui. Galūnių šalimas taip pat gali būti susijęs su mažakraujyste, žemu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.
„Kitos priežastys gali būti skydliaukės patologija, kai gaminama mažai hormonų ir sulėtėjęs metabolizmas sulėtina kraujotaką, mažakraujystė (anemija), hipotenzija, stuburo patologijos, juosmeninės ar kaklinės dalies pakitimai, traumuojantys nervo šaknelę bei cukrinis diabetas“, – vardija specialistė.
Kada kraujotakos sutrikimai tampa pavojingi?
Kraujotakos ligos gali vystytis palaipsniui, todėl pirmieji požymiai ne visuomet atrodo grėsmingi. Iš pradžių žmogus gali pastebėti tik šaltesnę galūnę ar pakitusią jos spalvą, tačiau ligai progresuojant gali atsirasti skausmas ir odos pažeidimų.
„Šalimas yra vienas pirmųjų simptomų. Pradžioje koja pabąla ar pamėlynuoja, o nuleidus priteka kraujo ir ji parausta. Jei tai ignoruojama, atsiranda poilsio skausmai kojose, vėliau žaizdos, o paskutinėje stadijoje – gangrena“, – įspėja I. Valužytė.
Gangrena – tai audinių žūtis, kuri gali išsivystyti dėl itin sutrikusios kraujotakos. Pažengusiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, o kartais nepavyksta išsaugoti pažeistos galūnės dalies. Dėl šios priežasties svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei šalimo pojūtį lydi kiti nerimą keliantys simptomai.
Pirštų spalvos pokyčiai gali įspėti apie Reino sindromą
Ne visada šąlančių pirštų priežastis yra periferinių arterijų liga. Pasikartojantys pirštų spalvos pokyčiai, ypač išprovokuoti šalčio ar streso, gali būti susiję su Reino sindromu. Šios būklės metu pirštų kraujagyslės pernelyg susitraukia, todėl laikinai sutrinka kraujo pritekėjimas.
„Kita būklė – Raynaud (Reino) sindromas, kai matomi tipiški pirštų spalvos pokyčiai. Anksti pradėjus medikamentinį gydymą galima išvengti komplikacijų“, – sako gydytoja.
Nors šios būklės sunkumas gali skirtis, užsitęsę ar ryškūs kraujotakos sutrikimai reikalauja dėmesio. Pasak I. Valužytės, sunkiais atvejais gali išsivystyti net rankų pirštų gangrena, dėl kurios prireikia chirurginio gydymo ar amputacijos.
Kodėl dėl šąlančių galūnių dažniau kreipiasi moterys?
Nors su šia problema susiduria įvairaus amžiaus žmonės, gydytojos praktikoje jaunesnių pacientų grupėje dažniau pasitaiko moterų. Vyresniame amžiuje dėl kraujotakos sutrikimų kreipiasi abiejų lyčių pacientai.
„Tai dažniausiai būna jauno amžiaus moterys su žemu kraujospūdžiu bei mažesniu hemoglobino kiekiu“, – aiškina kraujagyslių chirurgė.
Vyresniame amžiuje periferinių arterijų ligos rizika didėja, ypač jei žmogus rūko arba serga cukriniu diabetu. Pasak I. Valužytės, moterys šia liga dažniau serga nuo 50 metų, o vyrai – nuo 60 metų.
Ką daryti, jei rankos ir kojos nuolat šąla?
Jeigu galūnių šalimas nepraeina sušilus, nuolat kartojasi arba kartu pasireiškia pirštų spalvos pokyčiai, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Atsižvelgęs į simptomus ir bendrą sveikatos būklę, jis gali paskirti kraujo tyrimus, įvertinti skydliaukės veiklą ar rekomenduoti išsamesnius kraujotakos tyrimus.
Staiga atšalusi, išblyškusi ar pamėlynavusi galūnė, ypač jei kartu atsiranda stiprus skausmas, tirpimas ar silpnumas, gali signalizuoti ūmų kraujotakos sutrikimą. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
