Sigitas STASAITIS
"Šiandien verkiau, kad neturiu už ką nusipirkti batų, kol nepamačiau žmogaus be kojų", - labai taikliai pastebėjo kažkoks išminčius. Tie, kurie šiandien sunkiai suduria galą su galu, tepasiskaito apie šiaulietį Zigmą Pesecką (52 m.) ir jo gangreną. Šį pilietį be paso šiauliečiu galima laikyti tik sąlyginai - jis jau daug metų neturi namų. Pragėrė savo gyvenimą, jau seniai tapo klasikiniu girtuokliu ir valkata, išmėtė dokumentus. Dabar Zigmas po truputį netenka kojų - jau patyrė trečią amputaciją, tačiau neaišku, kiek dar "nukąs" piktoji gangrena.
Zigmą išklausti apie jo gyvenimą nėra lengva - vyras meluoja kas antras žodis. Pasakoja kilęs iš lietuvių tremtinių šeimos, Sibire pabaigęs žemės ūkio technikumą. Grįžęs į gimtinę Z. Peseckas dirbo kombainininku, staklininku, bažnyčių dažytoju, mechaniku. Prisipažįsta tuomet buvęs pirmą kartą nuteistas, tačiau tvirtina, kad "už svetimus trūkumus". 1963 metais išsiskyrė, žmoną paliko su metų neturinčiu kūdikiu ant rankų. Kodėl skyrėsi?
- Aš buvau iš tremtinių, o žmona - stambi komunistė, - įsitikinęs benamis. - Ji buvo apylinkės tarybos pirmininkė, kyšius ėmė. Nesutapo mūsų charakteriai.
Labiau tikėtina, jog nesutapo ne charakteriai, o požiūris į degtinę. Z. Peseckas tuomet pirmą kartą pakliuvo į "LTP" - alkoholikų gydymo bei darbo profilaktoriumą, nors, jei tikėsime benamiu, jis niekada negėrė ir negeria, tik "moteris melagingai įskundė". Po to Zigmas buvo nuteistas už chuliganizmą - galima spėti, jog už skundus vyras savo pačiai gerai atvelėjo šonus. Pasak benamio, kaltinimai buvo sufabrikuoti:
- Moteris melagingai įskundė, nors jos nemušiau.
Z. Peseckas tvirtina buto netekęs taip pat per blogą sugyventinę, tačiau meluoja - be jo paties parašo buto parduoti niekas negalėjo:
- Prieš kokius penkerius metus Šiauliuose turėjau du kambarius su bendra virtuve. Po to dvejus metus jame negyvenau, nes sirgau. Grįžęs namo pamačiau, kad buto nėra - sugyventinė Lionė pardavė.
Zigmo pasakojimu, jo sugyventinė Lionė labai gėrė, o jis tik retkarčiais - kai kas nors įpildavo. Užmiršęs deklaruotą savo blaivybę, Zigmas čia pat prisipažįsta, kad "Lionė tai įpildavo".
Z. Peseckui medikai draudžia gerti - vyras serga epilepsija, o girtam nuomaro priepuoliai dažnesni. Kaip tik krisdamas be sąmonės Zigmas neteko darbo knygelės, paso, dokumentų. Netekęs darbo, savo kampo, Z. Peseckas dienomis duoneliaudavo prie bažnyčios ar turguje. Vakarais benamis prašydavosi nakvynės pas žmones. Pasak Zigmo, šiauliečiai įleisdavo į sandėliuką, tačiau už tai imdavo 2 litus. Šią žiemą nakvodamas tokiame sandėliuke, Z. Peseckas nušalo kojas ir rankas. Pajuodę plaštakų pirštai atsigavo, o štai pėdos - ne. Prasidėjo progresuojanti kojų gangrena. Atvežtas ligoninėn Z. Peseckas ilgai nesutiko, kad būtų nupjautos apmirusios pėdos - sakė pasirašysiąs operacijai... gegužės 1-ąją, po to - per Velykas. Gangrena ištirpdė ligonio ryžtą - pablogėjus savijautai Z. Peseckas pasirašė sutinkąs operuotis. Pasak medikų, nušalėlis be reikalo delsė - gangrena bjauri tuo, kad apmirę audiniai nė trupučio negyja, o tik plečiasi. Dabar Zigmo pėdos pjautos jau tris kartus ir nežinia, kiek dar reikės trumpinti.
- Gal pasveikus man pasiūs specialius batus, - svajoja benamis, nes įpratęs gyventi iš kitų malonės. - Gal kokia moteris ar šeima mane priglaustų. Prižadu, negerčiau, galėčiau dirbti. Pavyzdžiui, vėl kalinėti skardą.
