Respublikinės universitetinės Vilniaus ligoninės Toksikologijos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius pasakojo, kad šiandien psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situacija stipriai keičiasi.
„Rinka kinta gana smarkiai. Per mano neilgą darbinę biografiją ne tai kad pasikeitė atskiri žaidėjai, bet pilnos trys rinktinės – visiškai išėjo pirmoji, po truputį atėjo antra, dabar jau turime trečiąją, kurioje pirmu, antru ir ketvirtu smuiku groja naujosios psichoaktyviosios medžiagos. Jos stumia į pakraščius tas klasikines medžiagas, apie kurias dar visi daug pasakoja“, – komentavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, narkotinių medžiagų bent kartą gyvenimą yra pabandę 14 proc. 15–64 m. gyventojų. Pasak R. Badaro, pagal bendras europines tendencijas skaičiai, ko gero, yra net kiek didesni:
„Mes kalbame apie septindalį aštuntadalį suaugusiųjų, kurie turi tam tikrą patirtį ir galbūt turėję kažkokių problemų. Kalbant apie paauglius, laimei, pats su jais nedirbu, bet psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, tyrimų duomenimis, tarp jų yra gerokai didesnis, Europoje kaip ir esame „lyderiai“.“
Sukelia euforiją ir haliucinacijas
Skaičiai gali stulbinti – šiandien Europos psichoaktyviųjų medžiagų agentūra priskaičiuoja jau virš tūkstančio oficialiai registruotų psichoaktyviųjų medžiagų.
„Jei anksčiau jas turėjome šešias su vargše pussesere kanapėle, dabar turime jau keturženklius skaičius. Kas yra tos naujos psichoaktyviosios medžiagos? Yra 12 grupių, kurios nesikeičia, daugėja tik naujų narių vienoje ar kitoje grupėje.
Viena grupių yra sintetiniai kanabinoidai – tai yra tos medžiagos, kurios organizme jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir kanapėse esančios medžiagos. Taip pat yra sintetiniai katinonai – naujieji psichostimuliatoriai, nors išties ne visi jie yra nauji, tiesiog nebuvo patekę į ankstesnius medžiagų sąrašus“, – aiškino gydytojas.
Šių medžiagų pigumas yra reliatyvus, vartojimas dabar daug pigesnis nei prieš 10–15 metų. Ir tas brangumas anksčiau iš dalies apsaugojo jaunąją visuomenės dalį, nes jie tiesiog negalėjo to įpirkti.
Tuo metu aiškindamas, kas apskritai yra psichoaktyviosios medžiagos, R. Badaras atkreipė dėmesį, kad populiariojoje žiniasklaidoje tai dažnai netiksliai įvardijama kaip tiesiog narkotikai.
„Išties tai apibrėžia tik labai siaurą psichoaktyviųjų medžiagų dalį – daugiausia opioidus. Bet dabar rinkoje daugiausiai yra ir vartojami stimuliatoriai arba haliucinogenai, nieko bendro neturintys su tikruoju narkotikų apibrėžimu.
Savo poveikiu šios medžiagos absoliučiai skiriasi tuo, kas buvo anksčiau. Opioidų poveikis yra slopinantis, o dabartinės medžiagos neskirtos slopinti, bet, priešingai, pakylėjimui sukelti – ar tai būtų euforija, ar aktyvumas, ar haliucinacijos“, – palygino pašnekovas.
Šiandien pirmi viską išbando vaikai
Gydytojas konstatavo, kad dabar ir į ligoninę žmonės patenka pasireiškiant kitokiems nei anksčiau simptomams.
„Jei anksčiau daugiausiai dirbdavome su opioidų sukeltais perdozavimais, kai yra kvėpavimo slopinimas, to pasekmė – smegenų pakenkimai ar infekcinės, išeminės komplikacijos, dabar dažniausiai pasireiškia arba traukuliai, arba psichozės, kurias dažniausiai sąlygoja sintetiniai kanabinoidai. Tai šiandien yra vartojama įvairiomis formomis, ne paslaptis, kad Lietuvoje jau yra ir valgoma forma.
Beje, tas naujienas pirmieji dažniausiai pamato pediatrai. Anksčiau mes jiems pasakodavome, dabar – jie mums, kaip viskas yra. Keičiasi visuomenės grupės, kurios pirmos priima tą smūgį, dabar tai yra vaikai“, – realybę konstatavo R. Badaras.
Jei dvidešimto ir dvidešimt pirmo amžių sandūroje klasikinį vartotoją galėjai atpažinti šimto metrų atstumu, dabar gali žiūrėti ir būdamas specialistu dažniau nepasakysi, nei pasakysi.
Pasak jo, tarp nepilnamečių labiausiai paplitęs psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo būdas yra naudojant elektronines cigaretes:
„Nereikia pamiršti, kad elektroninės cigaretės yra tik įrenginys (...), jis labai patogus būdas tiekti, garai visąlaik yra balti, per daug neatkreipsi dėmesio, nei su švirkštu bėgiojant po gatvę. Dabar ateina ir tabletinės, peroralinės ir kitos net labai patrauklios formos.“
Nelegalių medžiagų prieinamumas – „nusikalstamai pigus“
Jis apgailestavo, kad nelegalių medžiagų susiveikti šiais laikais daug lengviau – tą galima padaryti tiesiog internetu, o policijai „sugaudyti galus“ sunkiau.
„Ir šių medžiagų pigumas yra reliatyvus, vartojimas dabar daug pigesnis nei prieš 10–15 metų. Ir tas brangumas anksčiau iš dalies apsaugojo jaunąją visuomenės dalį, nes jie tiesiog negalėjo to įpirkti. O dabar tai yra nusikalstamai pigu, kaip sakau, trys bandelės. Jos gali įvairiai kainuoti skirtingose vietose, bet taip yra. (...)
Prekyba šiandien yra toli pažengusi, pardavėjui nebereikia net susitikti su pirkėju, marketingo progresas, deja, yra didžiulis“, – apgailestavo gydytojas.
Be to, ne tik vartotojai jau seniai nežino, ką išties vartoja, to negali žinoti ir pardavėjas. „Dabar yra visiškai nauja tendencija – „šaltibarščių logika“, maišo viską, ko turi ant stalo. Tai net pats gamintojas ne visada žino, ką prigamino“, – pridūrė jis.
Jauni žmonės įtikėję nauda, kad „praplės suvokimo ribas“
Gydytojo aiškinimu, šiandien nebėra to įprastinio klasikinio vaizdinio, kaip turėtų atrodyti psichoaktyvių medžiagų vartotojas – kažkoks apsileidęs žmogus siaurais ar plačiais vyzdžiais.
„Realiai dabartinis vartojimas didžiąja dalimi nuo buvusio skiriasi tuo, kad, su labai retomis išimtimis, nėra privalomas, kasdieninis. Dabar yra pasirinktinis grafikas. (...) Jei dvidešimto ir dvidešimt pirmo amžių sandūroje klasikinį vartotoją galėjai atpažinti šimto metrų atstumu, dabar gali žiūrėti ir būdamas specialistu dažniau nepasakysi, nei pasakysi“, – pastebėjo R. Badaras.
Pasak jo, stebina tai, kad šie jauni žmonės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nesupranta kaip žalingo.
„Dauguma žmonių yra jauni, jie lyg ir apsiskaitę, suprantantys. Tai yra žmonės, kurie dirba, turi socialinius įgūdžius ir veiklas, bet jie yra įsitikinę, kad tas epizodinis, kontroliuojamas vartojimas nieko blogo nedaro ir labai stebisi, kai kažkas nutinka ne taip. Labai įstrigo vieno jaunuolio išvada – per daug įsilašinau [į elektroninę cigaretę], psichozė įvyko, išdaužė viską namie, sakė, kad „reikėjo lašeliu mažiau“, bet iš esmės problemos nemato.
Jiems viskas gerai, sako, kad situaciją visiškai kontroliuoja, nėra kritiškumo. Žmonės, kurie vartodavo opioidus prieš dešimtmetį ar daugiau, jie žinodavo, kad elgiasi neteisingai tiek savo, tiek visuomenės atžvilgiu. O dabar yra įsitikinimas, kad tai praplečia suvokimo ribas, jie gali būti labai kūrybingi, naudingi, tačiau tas kūrybiškumas yra visiškai plokščias“, – kalbėjo R. Badaras.
Dažniau yra priklausomi psichologiškai
Paklaustas, ar epizodiškai vartodami šias medžiagas šie žmonės gali būti laikomi priklausomais, toksikologas priminė, kad priklausomybė turi aiškius savo kriterijus:
„Tą pačią medžiagą vartojantys žmonės gali būti priklausomi ir ne, bet turėti vartojimo problemų arba piktnaudžiauti. Bet priklausomų irgi yra, tik ne toks didelis procentas, koks būdavo anksčiau, kalbant apie opioidus, kai dažniausiai žmogus tapdavo fiziškai priklausomas. Dabar su retomis išimtimis tai yra daugiau psichologinė priklausomybė.“
Pasak jo, taip pat jei ir abstinencijos klinika buvo labai būdinga opioidams, naujosios psichoaktyvios medžiagos abstinenciją didžiąja dalimi sukelia gerokai rečiau ir ji mažiau išreikšta. „Iš pirmo žvilgsnio tai lyg atrodo malonesnis vartojimas“, – klaidingą įspūdį pastebėjo gydytojas.
Kaip atpažinti, kad paauglys vartoja narkotikus?
Paklaustas, ar artimoje aplinkoje galima atpažinti, kad paauglys vartoja psichoaktyvias medžiagas, pašnekovas teigė, jog jų elgesys išties labai pasikeičia.
„Ir to jokiu būdu negalima apibūdinti kaip paauglystės išprotėjimą. Dažniausiai signalai dėl to ateina iš aplinkos, bet tėvai linkę juos ignoruoti, nes įsitikinę, kad jų vaikas yra geras ir taip elgtis negali, nes „taip jo nemokino“.
Bet tėvai užmiršta, kad pasiūla šiais laikais yra visai kitokia ir labai nustebčiau, jei nors vienam vyresnių klasių moksleiviui to nebuvo vienokia ar kitokia forma pasiūlyta.
Pasak jo, didžiąją dalimi sintetinius kanabinoidų vartotojai yra iki 20-ies metų amžiaus. „Dėl to gerokai baisu, nes anksčiau tai buvo suaugusių žmonių žaidimai, o dabar tai didžiąja dalimi paauglių reikalai“, – konstatavo R. Badaras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
