2012 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė 23 tūkst. žmonių ir tai buvo 56,6 proc. visų mirusiųjų. Per pastaruosius vienuolika metų padėtis beveik nepagerėjo. Nuo širdies kraujagyslių ligų lietuvių miršta net 9 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, prancūzų! Vien nuo insulto 2012 m. šalies ligoninėse buvo gydyti per 20 tūkstančių ligonių, 3 tūkstančių gyvybių medikams nepavyko išgelbėti. Tai vienas blogiausių rezultatų Europoje.
Tačiau negalima teigti, jog Lietuvoje sergančiųjų insultu daugėja. Užtat mūsų šalis – vienintelė Europos Sąjungoje (ES), kur nuo 1980 m. mirtingumas nuo šios ligos tarp vyresnių nei 75 metų žmonių nesumažėjo. Be to, visų amžiaus grupių žmonių mirtingumas nuo insulto gerokai didesnis už ES šalių vidurkį. Blogiau nei pas mus tik Latvijoje ir Vengrijoje. Glumina ir žinia, kad yra šalių, kur ligonių, patyrusių insultą, išgyvenamumas sparčiai gerėja. Pavyzdžiui, Estijoje mirtingumas daug mažesnis nei Lietuvoje ir per 30 pastarųjų metų jis sumažėjo net 70 procentų. Tai geriausi rezultatai Europoje.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų nemažėja, nors brangsta vaistai, gerėja technologijos. Ir tai yra ankstesnės, ydingos, sveikatos politikos padarinys: žmonių sveikatos tausojimui bei išsaugojimui iš valstybės biudžeto skiriamos tik „katino ašaros“.
Šių metų sausio 1 dieną pradėjo veikti vadinamasis insulto klasteris – tai organizacinė medicinos įstaigų struktūra, apibrėžianti, kokie specialistai, ką ir kada turi daryti, jeigu žmogų ištinka insultas. Aiškus darbų paskirstymas garantuoja, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks į tą gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta tinkamiausia pagalba. Tokią pagalbą šiuo metu gali suteikti penki specializuoti centrai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninėse. Pradėjus veikti insulto klasteriui jau išgelbėta žmonių gyvybių.
„Šiandien Lietuva lenkia kitas ES šalis parduotuvėmis, kuriose galima lengvai nusipirkti alkoholio ir tabako. Švedijoje yra 700 alkoholio parduotuvių, Lietuvoje – daugiau negu 12 tūkstančių, parduodančių alkoholį“, – teigia ministras. Jis norėtų, kad alkoholį parduodančių parduotuvių būtų mažiau.
Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. ES gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. Joms gydyti ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų. Dėl šio žalingo įpročio kasmet miršta apie 700 000 žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuovje rūko net apie 29 proc. jaunų žmonių. 95 procentai nuolat rūkančių asmenų pradeda rūkyti iki 21 metų.
Vienas efektyviausių būdų kovoti su rūkymu – prieš rūkymą nukreiptos nuotraukos ant cigarečių pakelių.
„Ant pakuotės turi būti informacija, kuri atstumtų arba įspėtų vartotoją, kad jis perka nuodą. Vien užrašo „Sveikatos apsaugos ministerija perspėja“ neužtenka. Turi būti susirgimų, kylančių dėl rūkymo, nuotraukos“, – įsitikinęs V.P.Andriukaitis ir priduria: „Esu už tai, kad Lietuvoje alkoholio ir tabako kontrolės politika būtų nuosekli ir akcizų didinimas būtų nuosekliai taikomas, kad šių prekių prieinamumas ir įtaka nuosekliai mažėtų“.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija