Bronchinė astma – lėtinė bronchų gleivinės liga, kuriai būdingi dusulio priepuoliai, sukeliami alergenų, virusų ir kitų aplinkos veiksnių, taip pat fizinio krūvio ir streso.
Gali sukelti ir alergenai, ir virusai
Inovatyvios alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė prof. Violeta Kvedarienė aiškino, jog bronchinę astmą galima išskirti į dvi stambias grupes. Viena jų – alerginė bronchinė astma, sukeliama įkvepiamų alergenų:
„Tai dažniausia jaunų žmonių, vaikų liga. Alergenas – smulki dalelė, sukelianti padidinto organizmo jautrumo atsaką, esanti įkvepiamame ore, gali būti epizodinis – žiedadulkė, šuns plaukas, katės plaukas, pelėsis ar nuolatinis – namų dulkių erkutės – stiprus alergenas, kuris kasdien mūsų namų ar darbo aplinkoje.“
Alergine bronchine astma sergantiems asmenims, kurie alergiški žiedadulkėms, pats sudėtingiausias laikas yra tuomet, kai viskas žydi, nes žiedadulkės stipriai sudirgina jų kvėpavimo takus.
„Alergenai sukelia uždegimą ne tik nosies gleivinėje, bet ir bronchų audinyje, kuris pradžioje vaikams pasireiškia švokštimo epizodais, kosuliu, vėliau atsiranda dusulio priepuoliai. Vaikas, o vėliau suaugęs žmogus, įkvėpęs jį alergizuojantį komponentą, jausis blogai“, – kalbėjo V. Kvedarienė.
Artėjantis šaltasis sezonas nepatogumų sukelia ir kitiems asmenims, sergantiems nealergine bronchine astma:
„Nealerginė bronchinė astma dažniausiai yra dėl užsitęsusio uždegimo. Ji dažniausiai ūmėja tada, kada žmogus suserga virusu, peršąla, tuomet kosėja, skrepliuoja, švokščia krūtinėje, atsiranda dusulio priepuoliai. Pradžioje pavieniai, o negydant ir dažni kasdieniai, ir net naktiniai.
Tai dažniausiai yra vyresnių žmonių liga, pradžioje manifestuojanti paūmėjimą tada, kada žmogus suserga virusine liga, bet vėliau jie išlieka net nebesant jokiam virusu. Tai reiškia, kad bet koks aštrus kvapas – rūkalai, kvepalai, temperatūros svyravimai karšta-šalta, net ir stresas gali sukelti dusulio priepuolius.“
Astma dažniau nustatoma vaikams
Didesnė rizika susirgti astma kyla tiems, kurių šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, pavyzdžiui, jeigu serga tėvai, yra tikimybė, jog jų atžala taip pat sirgs. Tikimybė sirgti bronchine astma yra net tokiu atveju, jei serga vaiko seneliai.
„Antras rizikos faktorius yra alerginės ligos ankstyvoje vaikystėje: jeigu vaikutis yra alergiškas, jis pradeda čiaudėti, sloguoti, gydytojas sako, kad jis turi alerginę slogą arba atopinį dermatitą – niežtinčią, raudoną odą nuo maisto produktų arba ne vien nuo jų. Šios ligos yra rizikos faktorius susirgti bronchine astma paauglystėje ar vėliau“, – kalbėjo gydytoja alergologė.
Paskaičiuota, kad net iki 50 proc. vaikų ar paauglių, sergančių alergine sloga, ateityje gali sirgti ir bronchine astma. Statistiškai astma dažniau nustatoma vaikams, tačiau liga neaplenkia ir vyresnio amžiaus žmonių.
„Jeigu mes stabdysime procesą ankstyvoje vaikystėje, vengsime alergenų arba taikysime gydymą alergenais (imunoterapiją), kas šiais laikais jau įmanoma, mes žymiai sumažinsime riziką susirgti astma. Ir, aišku, grūdinimasis, virusų prevencija skiepais yra faktoriai, kurie gali sustabdyti bronchinės astmos vystymąsi ir jos eigos sunkėjimą“, – aiškino profesorė.
V. Kvedarienė pastebi, jog šią ligą galima sumaišyti su lėtiniu bronchitu. Bronchinei astmai būdingi ne tik kosulio dusulio priepuoliai, bet ir periodas, kada žmogus jaučiasi gerai ir neturi nusiskundimų dėl sveikatos, jo nevargina astmos simptomai.
Ligą nepagydoma, bet kontroliuoti galima
Nors ši liga nėra pagydoma, šiuo metu ją galima kontroliuoti net keliais būdais. Pritaikius tinkamą gydymą, dusulio priepuoliai žmogui pasireiškia vis rečiau ir jis gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
„Pirmas dalykas, reikia žinot, kas ją sukelia, pirminė prevencija – vengti sukėlėjo, jeigu tai yra įmanoma. Antrinė – mes galime pakeisti savo imuninę sistemą grūdindamiesi, taip pat taikyti gydymą pačiais alergenais – imunoterapiją, kad mūsų organizme susiformuotų ląstelių grupės, kurios šią imuninę reakciją slopintų, reiškia, alergija neišsivystytų.
Jeigu mes turime uždegimą bronchų medyje, yra inhaliuojamų vaistų grupės, kurios papuola tiesiai į bronchą, jį gydo ir plečia. Ilgainiui naudojant šiuos vaistus uždegimas nurimsta ir dusulio priepuoliai nebevargina“, – gydymo būdus vardijo alergologė.
Esant sunkioms bronchinės astmos formoms, dusulio priepuoliams ištinkant net ir naktį, gali prireikti ne tik inhaliuojamų, bet ir tabletinių hormoninių vaistų. Žinotina, kad jau porą metų Lietuvoje taikoma biologinė terapija vaistais, kuri net patiems sunkiausiems bronchine astma sergantiems ligoniams duoda geriausius rezultatus.
Vis dėlto, V. Kvedarienė pabrėžia, jog visais atvejais reikia tartis su gydytoju, kad būtų parinktas tinkamas gydymas, nes laiku nesiimant ligos kontrolės žmogus gali būti nedarbingas ir neturėti jokio fizinio pajėgumo.
Inhaliatorius visada po ranka
Sergantiems bronchine astma, visada su savimi reikėtų turėti inhaliatorių, kuris, ištikus dusulio priepuoliui, taptų pagalba čia ir dabar:
„Yra inhaliatoriai, kurie skirti tam kartui, sakykim, žmogus švokščia, dūsta, jis griebia inhaliatorių tam, kad jam greitai palengvėtų, galėtų greitai įkvėpti. Tai yra inhaliatoriai, kurie plečia bronchus ir nuslopina dusulio priepuolį. Tačiau reikia žinoti, jeigu tokius inhaliatoriaus reikia vartoti dažnai, kelis kartus per dieną ar per savaitę, reikia kreiptis į gydytoją gydomojo, ilgalaikio vaisto.
Reikia neišsigąsti, nes, esant dusuliui, dažniau kvėpuojama, imama labai dažnai inhaliuoti pagalbinius plečiančius vaistus, pastarieji perdozavus sukelia širdies ir pirštų drebulį, tačiau dusulio nepagydo. Taigi, esant dusuliui, reikėtų pagalbinio vaisto inhaliuoti ne dažniau kaip po dvi inhaliacijas iki keturių kartų ir žinoti, kad užsitęsus dusulio priepuoliui kreiptis skubios medicininės pagalbos, o ne labai dažnai inhaliuoti pagalbinį vaistą. Šiuo atveju medikai skirs stipresnių vaistų ir dusulio priepuolis išnyks. Visgi, jei tokie epizodai yra, būtina kreiptis į gydytoja alergologą arba pulmonologą, kuris numatys visą veiksmų planą, siekiant valdyti šią lėtinę ligą.“
Tačiau be inhaliatorių, kurie suveikia čia ir dabar, prireikus skubios pagalbos, labai svarbūs gydantys bronchų astmą inhaliatoriai, kurie, naudojant ilgą laiką, mažina astmos simptomus, tačiau ištikus dusulio priepuoliui toks inhaliatorius nepadėtų, jo poveikiui reikia laiko.
„Jau gerą dešimtmetį turime kombinuotus vaistus, kai vienu inhaliacijos įkvėpimu galima įkvėpti kartu ir bronchus plečiantį, ir gydomąjį vaistą. Faktiškai dabar linkstama prie to, kad naudoti inhaliatorius, kurie kartu turi ir bronchus plečiantį, ir gydomąjį poveikį“, – aiškino specialistė.
Tokiu atveju, jei šalia esančiam žmogui prasidėjo dusulio priepuolis, o po ranka nėra vaistų, kurie padėtų praplėsti bronchus, gydytoja alergologė pataria imtis visų įmanomų veiksmų:
„Paprastai reikėtų atpalaiduoti visus kvėpavimo takus, jeigu yra kaklaraištis, jį atrišti, jeigu yra standi apykaklė, ją taip pat atlaisvinti. Jeigu žmogus dūsta, tai reiškia, kad gauna per mažai deguonies, reikia atidaryti langą, pravėdinti patalpą. Yra tam tikros padėtys, kada žmogui atrodo lengviau kvėpuoti atsisėdus.“
