Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojo ortopedo traumatologo Vytauto Tamaliūno teigimu, rankų sveikata yra labai svarbi kasdienėms užduotims atlikti, tačiau dauguma lietuvių delsia kreiptis į gydytojus.
Gali sunykti raumenys
V. Tamaliūnas pasakoja, kad į Kauno „Kardiolitos klinikas“ pacientai dažniausiai kreipiasi dėl įvairių darinių rieše, plaštakoje ir pirštuose, taip pat dėl riešo ir alkūnės kanalų sindromų, „spragsinčių“, „stringančių“ pirštų, kuriuos atlenkti būtina kitos rankos pagalba ar pritrauktų, negalimų ištiesti pirštų.
Kreiptis į gydytojus taip pat priverčia ir jaučiamas skausmas judinant nykštį arba riešą, nykščio sausgyslių uždegimas, vadinamasis de Quervain tenosinovitas.
„Riešo ir alkūnės kanalų sindromus, kuriuos sukelia spaudžiami nervai, galima atpažinti iš jiems būdingų, tipinių požymių – tirpstančių pirštų, deginančio pobūdžio skausmo pirštuose ir plaštakoje bei pacientams skundžiantis sumažėjusia jėga plaštakoje ar rytiniu pirštų sustingimu.
Nesprendžiant problemos iškart, vėliau gali sunykti plaštakos raumenys, sutrikti smulkioji rankų motorika – smulkių daiktų suėmimas“, – pažymi ortopedas traumatologas.
Gydytojo teigimu, kitos sausgyslių ligos, pavyzdžiui, nykščio sausgyslių tenosinovitai ar „spragsintys“ pirštai, pasireiškia uždegimui tipiškais požymiais – pirštai patinsta, parausta, sutrinka jų funkcijos ir atsiranda skausmas.
Jeigu pacientas pastebi kietus, neskausmingus mazgus, darinius delne, kurie formuoja stygas, o vėliau riboja pilną pirštų ištiesimą – tai genetiškai paveldimos ligos – Diupitreno kontraktūros – požymiai.
Kokios priežastys lemia riešo ir plaštakos problemas?
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas pažymi, kad dažniausiai su riešo ir plaštakos problemomis susiduria 30–60 m. amžiaus pacientai, o dauguma juos kamuojančių sutrikimų atsiranda dėl monotoniškų, pasikartojančių plaštakos ir pirštų judesių, fizinio darbo, tačiau galima ir kita nusiskundimų kilmė.
„Nėštumas ar anksčiau patirtos traumos, pavyzdžiui, sumušimai ar kaulų lūžiai su dislokacija, taip pat yra vienos iš priežasčių, kodėl gali kankinti riešų ar plaštakų skausmai.
Nėščiosioms bei traumą ar imobilizaciją turėjusiems pacientams neretai nustatomas sausgyslių uždegimas, kurio metu aplink sausgysles susikaupęs skystis padidina šių apimtį ir jos nebetelpa savo natūraliuose kanaluose bei spaudžia šalia esančius nervus“, – teigia V. Tamaliūnas.
Paklaustas apie pritrauktus pirštus, gydytojas priduria, kad būtent Diupitreno kontraktūros kilmė nėra tokia aiški, kaip kitų jo anksčiau minėtų sutrikimų: „Tai paveldima liga, kuri dažniausiai pasireiškia 40 m. amžiaus pacientams ir vyresniems.
Pastebime, kad apie ketvirtadalis pacientų nurodo šiuo sutrikimu sergant ir artimiausius savo giminaičius, tačiau pačios ligos atsiradimas ir progresavimas priklauso nuo papildomų aplinkybių “.
Pasak ortopedo traumatologo, riešo ir plaštakos funkcionalumą neigiamai veikiančių faktorių yra ir daugiau. Pagrindiniai jų – ilgalaikis, sunkus fizinis darbas, vibracija, kraštutinės riešo ir pirštų padėtys, įtaką gali daryti ir tokios lėtinės ligos kaip cukrinis diabetas ar reumatoidinis artritas, žalingi įpročiai.
Ragina kuo skubiau kreiptis į gydytojus
V. Tamaliūnas pabrėžia, kad žmogus kreiptis į gydytojus turėtų tuomet, jeigu jaučiami simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Visgi, gydytojas apgailestauja, kad lietuviai yra linkę pradėti ieškoti pagalbos tik esant itin blogai padėčiai: „Pacientui ignoruojant savo sveikatos problemą, ją išspręsti gali būti kur kas sudėtingiau nei vos tik pasirodžius ligos simptomams.“
„Esant lengvo laipsnio riešo ar plaštakos patologijai, pirmiausia taikome konservatyvius gydymo būdus – pacientui paskiriame reabilitacines, kineziterapines procedūras, išrašome priešuždegiminius vaistus.
Jeigu nustatomas vidutinio ar sunkaus laipsnio atvejis, kone iškart paruošiame pacientą operacijai, kurios metu išlaisviname prispaustus nervus, atlaisviname sausgysles, kad šios vėl galėtų laisvai judėti ir nebekeltų skausmo“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, ortopedas traumatologas.
Po sėkmingai atliktos operacijos, nebelikus spaudimo, pagerėja nervų kraujotaka, maisto medžiagų ir deguonies patekimas, todėl nervas gali sklandžiai regeneruotis, o prieš operaciją jausti nemalonūs simptomai iškart sumažėja. Kartu sumažėja ir rizika, kad delsiant spręsti problemas, išsivystys negrįžtami nervų ir raumenų pakitimai.
Tam tikrais atvejais, pabrėžia gydytojas, ligos atsinaujinimas neišvengiamas: „Taip dažnai nutinka Diupitreno kontraktūros atveju. Kadangi ši liga yra paveldima ir po tam tikro laiko simptomai yra linkę sugrįžti, operacija atidedama kiek įmanoma ilgiau ir vykdoma tik tuomet, jeigu pacientas nebegali padėti pilnai ištiesto delno ant stalo“.
Būtina laikytis prevencinių nurodymų
Ortopedas traumatologas V. Tamaliūnas pažymi, kad atlikus riešo ar plaštakos operaciją, pacientai ganėtinai greitai – per 1–2 mėn. – grįžta į sau įprastą gyvenimo ritmą.
„Priklausomai nuo buvusios patologijos, operuota ranka gali būti leidžiama naudotis iškart po operacinio gydymo. Pacientai nuo pat pirmos dienos gali savarankiškai savimi pasirūpinti buityje – apsirengti, nusirengti, pirštais suimti smulkius daiktus. Kad jų gijimo procesas vyktų dar sparčiau, pacientams paskiriame vaistus ir išmokome, kaip namuose savarankiškai atlikti mankštas“, – pasakoja gydytojas.
Siekiant, kad liga neatsinaujintų, pasak V. Tamaliūno, turi būti koreguojami ir ją sukeliantys veiksniai: „Žmonės turi suprasti apie savo ligą, kodėl ji atsirado ir kad nepakeitus rizikos veiksnių, nenaudojant apsaugos priemonių darbo metu, visada yra galimybė, kad liga pasikartos. Ligai pasikartojus – svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą, kuris galėtų suteikti pagalbą kuo anksčiau.“
