„Akciją oficialiai rengiame jau trečią kartą – viena buvo Vilniuje, dvi – Kaune. Vis dėlto neoficialiai situaciją tikriname dažniau. Stebime aikšteles prie poliklinikų, prekybos, pramogų centrų. Prieš tai, žinoma, sutariame su policininkais, kad prireikus ateis mums į pagalbą, atsiųs budintį ekipažą. Rastus pažeidėjus fotografuojame ir nuotraukas persiunčiame policininkams elektroniniu paštu“, – pasakoja asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas.
Pasak jo, policijos pagalba panašiais atvejais būtina, nes vis dar pasitaiko konfliktinių situacijų su pažeidėjais: „Esame susidūrę su įvairiausiais grasinimais – kad mus sumuš, sulaužys kaulus. Pasitaiko, kad žmogus meta automobilio statymo kortelę tiesiai į veidą, dažnas įrodinėja savo tiesas net suprasdamas, kad nėra teisus. Policijos dalyvavimas pažeidėjus drausmina.“
Prie akcijos organizavimo daug prisidėjusi Kauno apskrities Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė sako, kad policijos pareiga – padėti žmonėms: „Nuolat stebime situaciją, baudžiame pažeidėjus. Vis dėlto svarbiausia, kad visuomenė pagaliau suvoktų, jog šios automobilių statymo vietos skirtos žmonėms, kuriems jų išties reikia.“
Taip
Ne
Man tai neaktualu
Pažeidėjų vis dar daug
Nepaisant visuomenininkų ir policijos pastangų, pažeidėjų, užimančių neįgaliesiems skirtas vietas, vis dar nemažai. Sudėtingiausia automobilį pasistatyti prie miesto poliklinikų – kartais čia būna užimtos visos neįgaliųjų automobiliams skirtos vietos. „Pasitaiko, perspėtas vairuotojas atkiša neįgaliojo pažymėjimą, kuris nesuteikia galimybės statyti automobilio specialioje vietoje, – pasakoja vilnietė Genutė Zaiko. – Būna ir konfliktinių situacijų: kartą pabandžiau sugėdinti vyresnio amžiaus žmones, palikusius automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje. Sulaukiau pasipiktinimo audros – neva jie garbaus amžiaus, o aš – jauna... Atsakiau – jūs vaikštot, o man reikia specialios vietos, kad galėčiau išlipti iš automobilio. Kartais atrodo, kad mes, sėdintys vežimėliuose, neturime jokių teisių.“
Vilnietės teigimu, ypač savaitgaliais ar išpardavimų dienomis būna užimtos visos neįgaliesiems skirtos vietos prie didžiųjų prekybos centrų: „Automobilių vairuotojų požiūris stulbina – nieko čia tokio, jei palikau automobilį neįgaliojo vietoje, aš gi neilgam, greitai grįšiu. Kartą mano vyras vieną tokį subarė vos išlipusį iš automobilio, bet tas tik numojo ranka ir nuėjo. Neretai tenka išgirsti ir tokių „patarimų“: „Sėdėkite namuose, nėra ko čia jums važinėti.“
Kauniečių teigimu, panaši situacija ir jų mieste. Ypač dažnai automobiliai paliekami prie didžiųjų prekybos centrų esančiose neįgaliesiems skirtose aikštelėse. „Labai dažnai matau užimtas neįgaliųjų statymo vietas. Bandau vairuotojus sudrausminti, bet niekas nesikeičia.
Manau, į tai reikėtų kreipti daugiau dėmesio“, – pamatęs vykdomą akciją, kalbėjo „Akropolyje“ dirbantis vyras.
Kaunietė Laima, į prevencinę akciją atėjusi su sūnumi Eriku, taip pat sako dažnai matanti užimtas neįgaliųjų vietas. Tai trukdo žmonėms neįgaliojo vežimėliuose judėti, jaustis savarankiškiems.
Pažeidimai – skirtingi
Akcijos dieną prie Kauno „Akropolio“ prekybos centro – vos keletas pažeidėjų. Vienas automobilis paliktas neįgaliųjų vietoje be jokio ženklo, dar vienas – su neįgaliojo pažymėjimu, trečiasis – su europine automobilio statymo kortele, tik taip, kad nesimato nei registracijos numerio, nei kortelės galiojimo datos.
Ta proga asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas primena, kad kortelę būtina ne tik turėti su savimi, bet ir teisingai ja naudotis: „Kortelę reikia palikti kairėje pusėje, ties vairuotojo vieta, už stiklo. Ją reikia padėti taip, kad būtų aiškiai matomas ir identifikavimo numeris, ir išdavimo bei galiojimo data. Paaiškinimai, kaip naudotis kortele, surašyti jos išdavimo instrukcijoje – tereikia ją įdėmiai perskaityti.“
Pasak R. Dubicko, jei žmogus taip kortelę paliktų užsienio šalyje, galėtų sulaukti baudos: „Kiekviena valstybė turi savo įstatymus, teisės aktus, vykstant į užsienį su jais derėtų gerai susipažinti. Visa tai išdėstyta Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.“
R. Dubickas taip pat primena, kad kortelės, paliktos už automobilio stiklo, turi priklausyti vairuotojams arba automobiliu tuo metu vežamiems negalią turintiems žmonėms. Jei jomis naudojasi kitas žmogus, tai jau laikoma pažeidimu.
Tokį pažeidėją aptinkame greta vienos iš Kauno „Maximos“ parduotuvių. Neįgaliojo vietoje pasistatęs prabangų BMW vyras pripažįsta neturintis negalios, nors už stiklo – europinė automobilio statymo kortelė. Vyras tuoj pat siūlo automobilį patraukti, bet tikina atvažiavęs paimti negalią turinčio žmogaus. „Čia jau pažeistos kortelės naudojimo taisyklės. Visų pirma, jas pažeidė žmogus su negalia, leidęs jam priklausančia kortele naudotis kitam asmeniui“, – pabrėžia akcijos dalyvis Aleksandras Pacevičius.
Sieks didinti baudas
Akcija pademonstravo, kad žmonės dėl nežinojimo ar tyčia norėdami pasinaudoti neįgaliesiems priklausančiomis „lengvatomis“ automobilį neįgaliųjų statymo vietose palieka su įvairiausiais ženklais ar kortelėmis. Ir šįkart jaunas tėtis bruka policininkams „Sodros“ išduotą kortelę. R. Dubickas pabrėžia, kad automobilio statymo korteles išduoda tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, visus kitus dokumentus panašiais atvejais galima laikytis negaliojančiais.
A. Pacevičius primena ir tai, kad neįgaliojo ženkleliu pažymėtos vietos skirtos judėjimo negalią turintiems žmonėms: „Kartą susiginčijau su klausos negalią turinčiu žmogumi. Jis buvo įsitikinęs, kad turi teisę statyti automobilį neįgaliesiems skirtose vietose. Teko aiškinti – jūs turite rankas, kojas, galite paėjėti ir toliau. Neįgaliojo stovėjimo vieta platesnė tam, kad būtų galima patogiau atverti duris, išsiimti vežimėlį ir saugiai persėsti į jį. Kurtieji turi savo žymėjimo ženklą – šauktuką. Deja, Lietuvoje ant automobilių tokio informacinio ženklo neteko matyti, nors užsienyje jis populiarus.“
A. Pacevičiaus teigimu, statyti automobilį neįgaliajam skirtoje vietoje nėra privalumas ar privilegija, tai – galimybė palengvinti gyvenimą judėjimo negalią turintiems žmonėms. Gaila, Lietuvoje visuomenė dar nėra sąmoninga, žmonės nelaiko dideliu pažeidimu „trumpam“ palikti automobilį neįgaliojo ženkleliu pažymėtoje aikštelėje.
Visai kitaip yra Vakarų Europoje. „Būdamas Vokietijoje pabandžiau išsiaiškinti, kaip baudžiami neįgaliojo vietą užėmę vairuotojai. Turėjau perklausti tris kartus, kol mane suprato. Ten panašūs dalykai neįsivaizduojami. Mūsų šalyje problemą padėtų išspręsti nebent gerokai didesnės piniginės nuobaudos“, – įsitikinęs R. Dubickas. Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ ketina inicijuoti įstatymą, kad baudos už panašius nusižengimus būtų gerokai didesnės. „Dažnai tenka susidurti su atvejais, kai vairuotojas geriau susimoka 14 eurų baudą, kad galėtų palikti automobilį neįgaliajam skirtoje vietoje ir greičiau apsipirkti. Jei bauda būtų gerokai didesnė, galima tikėtis, kad ir pažeidėjų būtų mažiau“, – mano R. Dubickas.
Primename, kam šiuo metu neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė išduodama:
• darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
• darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
• senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
• senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
• senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
• asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis;
• asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
• asmenims, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
