Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjęs pavasaris ir bundanti gamta džiugina ne visus – alergiškiems žmonėms tai tikras galvos skausmas. Sprogstantys žiedai pavasarį tampa didžiausia problema sergantiems šienlige, taip pat turintiems bronchinę astmą.

Atėjęs pavasaris ir bundanti gamta džiugina ne visus – alergiškiems žmonėms tai tikras galvos skausmas. Sprogstantys žiedai pavasarį tampa didžiausia problema sergantiems šienlige, taip pat turintiems bronchinę astmą.

REKLAMA

„Inovatyvios alergologijos centro“ gydytojos alergologė-klinikinė imunologė prof. Violeta Kvedarienė bei gydytoja suaugusiųjų ir vaikų alergologė Ana Kozlovska naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kas yra dažniausias pavasarinių alergijų sukėlėjas, kaip alergiją atskirti nuo viruso bei kokiais būdais apsisaugoti nuo simptomų pasireiškimo.

Atšilus orams, žmonėms pasireiškia ir pirmosios alergijos, dažniausiai siejamos su bundančia gamta. Pradėjus žydėti medžiams, ore padidėja žiedadulkių koncentracija. Lietuvoje pagrindinis pavasarinis alergenas, sužadinantis alergines reakcijas – beržų skleidžiamos žiedadulkės.

Sloga ir čiaudulys – alergijos ženklai

Riziką susidurti su alergijomis atsinešame jau gimdami – tai lemia genai, dėl kurių gyvenimo eigoje organizmas įsijautrina ir tampa alergiškas vienam ar kitam alergenui. A. Kozlovskos teigimu, žiedadulkėms vaikai įsijautrina maždaug 4-6 metų, tačiau alergija gali pasireikšti ir sulaukus 9-10 metų.

REKLAMA

„Metai iš metų, kai medžiai ir žolės pradeda žydėti, susiformuoja aktyvių limfocitų grupė.  B limfocitai išskiria imunoglobulinus E – baltymus, kuriuos mes galime rasti kraujyje. Jų alergiško žmogaus kraujyje cirkuliuoja daugiau, o tai lemia greitas alergines reakcijas“, – aiškino profesorė.

Žmonėms, jau daugelį metų kovojantiems su šienlige ar kitomis alergijomis, dažnai jos kartojasi tuo pačiu metu, o ir žinomi, pasireiškę simptomai, būna būdingi ne vienai ligai.

„Atsiranda sloga, čiaudulys, ašarojimas, dusulio priepuoliai – tai labai smarkiai blogina gyvenimo kokybę, žmogus sunkiai atskiria, ar tai virusas, ar tai alergija, ypatingai jei ji pasireiškia pirmą kartą“, – alergijos simptomus vardijo V. Kvedarienė.

A. Kozlovska sako, jog vaikams pasireiškia kone identiški simptomai, tačiau dažniau sudirginamos akys: „Kadangi vaikai pasitrina akis, nes jos niežti, tada parausta, pabrinksta, vokai sureaguoja, nes ši vieta jautri trynimui. Vyresnių vaikų, kuriems alergija pasireiškia ne pirmuosius metus, organizmas adaptuojasi ir ūmių reakcijų su vokais, akimis stebima mažiau.“

REKLAMA
REKLAMA

Vaikams, priešingai nei suaugusiems, dažniau pasireiškia ausų skausmai, vėliau neretai nustatomas ir ausų uždegimas.  

Alergiją lengva sumaišyti su peršalimu

Vis dėlto, atskirti, ar tai alergija, ar peršalimas ar kita virusinė liga, įmanoma – tai išduoda kūno temperatūra.

„Jeigu mes kalbame apie alergijų paūmėjimą pavasarį, konkrečiai apie šienligės, žmogus čiaudo, ašaroja, gali niežėti akys, nosys, net gleivinės, kai kurie sako, kad niežti ausų viduje. Bet jie niekada nekarščiuoja. 

Jei pakyla temperatūra ir pasireiškia minėtieji simptomai, reikia įtarti virusą arba šiuo metu aktualų COVID-19“, – alergijos ir virusų sukeltų ligų skirtumus vardija alergologė.

Taip pat, jei karščiuojate, slogos sekretas yra geltonos, žalios spalvos, pūlingas, tai ne alergija, o viruso komplikacija – sinusitas. Be to, pabrėžia V.Kvedarienė, alerginės slogos sekretas netirštėja ir išlieka skaidrus.

Susidūrus su alergine reakcija žiedadulkėms, krenta žmogaus darbingumo lygis, gali būti jaučiamas nuovargis, sutrikti miegas. Alergijos paveikia ir vaikus bei jų mokslo kokybę – ji prastėja. Sergantys bronchine astma pavasarį gali pajusti šios lėtinės ligos paūmėjimą.

REKLAMA
REKLAMA

Alergiškiems žmonėms, kuriems pavasarį pasireiškia alerginės reakcijos, būtina nedelsti metų metais ir imtis gydymo, nes, kitu atveju, alergija išplinta ir užsitęsia. 

Taip pat simptomai linkę sunkėti, čiaudulį ir slogą papildo nosies paburkimas, akių raudimas, priešalerginiai vaistai tampa nebeefektyvūs:

„Reikia neužmiršti, kad, atrodytų, paprasta pavasarinė sloga 50 proc. asmenų, deja, komplikuojasi į bronchinę astmą. Be to, jeigu negydysime slogos, alergija linkusi plėstis. 

Tai reiškia, šiemet čiaudoma balandį-gegužę, kitais, dar kitais metais gali alergizuoti ir žolių žiedadulkės, tai reiškia, alergija pasireiškia balandį, gegužę, birželį, gal ir liepą. Kuo toliau, tuo periodas gali plėstis, kol simptomai pasireiškia ištisus metus.“

Patarė, kaip saugotis

Suaugusiems asmenims prasitęsia alergijos pasireiškimo periodas, o vaikams, nustačius alergiją tam tikram alergenui, kone kiekvienu atveju aišku viena – ateityje organizmas gali įsijautrinti ir kitiems alergenams, sako gydytoja alergologė A. Kozlovska.

REKLAMA
REKLAMA

Užklupus alergijai, čia ir dabar padeda nemigdantys priešalerginiai vaistai, skirti malšinti alergijos simptomus. Taip pat verta į savo telefonus parsisiųsti programėlę „PASYFO“ arba „MASK-air“, parodančias žiedadulkių koncentraciją ir padedančią orientuotis. kokius vaistus vartoti paūmėjus alerginei slogai ar astmai.

„Jeigu žiedadulkių koncentracija yra didelė ir žmogus žino, kad yra alergiškas, tą dieną geriau neiti į lauką arba eiti vakare, kai žiedadulkių koncentracija mažesnė. Arba panaudokite priešalerginę tabletę, kad nepasireikštų simptomai – tai pirminė profilaktika“, – pataria gydytoja alergologė-klinikinė imunologė.

Taip pat yra žiedadulkių filtrai, kurie naudojami automobiliuose, namuose ant langų galite užsidėti žiedadulkių tinklelius – jie tankesni nei tinkleliai nuo uodų. Jei neturite tinklelio, galite apipurkšti užuolaidą vandeniu, ji sumažins į namus patenkančių žiedadulkių kiekį.

„Prieš einant į lauką galima šnerves, nosį šiek tiek patepti vazelinu, kad būtų barjeras tarp nosies gleivinės ir žiedadulkių. Kad į namus atsinešti mažiau žiedadulkių, grįžus namo persirengti drabužius, nusiplauti veidą, rankas, nosį išplauti fiziologiniu tirpalu“, – pataria A. Kozlovska.

REKLAMA
REKLAMA

Išeitis alergiškiems asmenims – imunoterapija

Vienas sprendimo būdų alergiškiems asmenims, kurio V. Kvedarienė ragina nepamiršti – specifinė imunoterapija. Tai gydymo būdas pačiais alergijos sukėlėjais, daugeliu atvejų ligą pavyksta išgydyti.

„Pirmiausiai, reikia konkrečiai nustatyti, kokiai žiedadulkei, kokiai jos daliai žmogus yra alergiškas. Molekulinės komponentinės diagnostikos priemonėmis atlikę tyrimą galime pasakyti, kokiai medžiagai žmogus alergiškas, ar skiriama imunoterapija bus efektyvi, ar alerginės reakcijos pavojingos, gali pasireikšti kryžminės reakcijos su maisto produktais, įvykti anafilaksinis šokas“, – aiškino V. Kvedarienė.

Vaikams imunoterapija dažniausiai pradedama taikyti sulaukus 5-6 metų amžiaus, nes taikant šį gydymo būdą svarbus bendradarbiavimas. Vaikams dažniausiai skiriami poliežuviniai vaistai, vartojami kasdien. 

Suaugusiems skiriami ir poliežuviniai, ir leidžiami vaistai, ir tabletės. Žinotina, kad tai labai tikslus gydymo būdas, kai reikia žinoti alergeną sukėlėją, kitaip kelių metų gydymas bus neefektyvus:

REKLAMA
REKLAMA

„Patogūs vaistai, leidžiami šešias injekcijas prieš žydėjimo sezoną, jeigu jautrumas tik medžiams arba tik žolėms. Tada, kai žmogus alergiškas ir medžiams, ir žolėms ar keliems alergenams, galima pritaikyti asmeninį ruošiamą vaistą. 

Tokio tipo vaistai leidžiami didėjančiomis dozėmis vieną mėnesį kas savaitę, kol pasiekiama nuolatinė dozė, po to kartą per mėnesį.“

Tiksliai nustačius diagnozę, specifinė imunoterapija yra itin efektyvus gydymas, ją atlieka gydytojai alergologai, siekdami apsaugoti alergišką žmogų nuo retų, bet galimų alerginių reakcijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų