alergenai

Atėjęs pavasaris ir bundanti gamta džiugina ne visus – alergiškiems žmonėms tai tikras galvos skausmas. Sprogstantys žiedai pavasarį tampa didžiausia problema sergantiems šienlige, taip pat turintiems bronchinę astmą. „Inovatyvios alergologijos centro“ gydytojos alergologė-klinikinė imunologė prof.

Jei dėl koronaviruso viešumoje privaloma kaukė ant veido kam pabodo ar vargina, atskleisime dar vieną jos privalumą: burną ir lūpas dengianti kaukė padeda išvengti alergijos nuo žiedadulkių, kurių su kiekviena diena vis daugyn. Beje, alergologai sako, kad suaktyvėjus žiedadulkėms, ypač beržų, pirmieji alergijos požymiai gali priminti ir grėsmingo viruso siptomus.

 Apie penktadalis pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alergijų, o pavasarį ir vasarą žydint augalams alergiškų pacientų skaičius dar labiau išauga. Pasak medikų, patekusios į kvėpavimo takus ir akis žiedadulkės gali sukelti net labai sunkų uždegimą, dėl kurio žmogus gali nejausti skonio ir net prarasti uoslę. Žolės žydi visoje Lietuvoje ir jų žiedadulkių kiekis ore bus didelis iki pat birželio mėnesio vidurio.

 Elegantiškai damai gėles ištiesęs vyras suglumo, kai ši staiga šoko į šalį. Nereikia stebėtis: moteris laiku įvertino pavasarinėje puokštėje slypinčią šienligės grėsmę. Antraip kavalieriui būtų tekę bejėgiškai stebėti, kaip jo draugė pradeda trinti nosį, čiaudėti bei ašaroti. Laimei, tokios situacijos palyginti retos – gėlės nedažnai sukelia žiedadulkių alergiją. Tačiau specialistai pataria intensyvaus augalų žydėjimo metu visgi imtis atsargumo priemonių.

Atšilus orams ir pradėjus žaliuoti gamtai, kone kas penktas žmogus susiduria su vieno ar kito alergeno sukeltais simptomais: sloga, čiauduliu, akių ašarojimu. Neretam gražiausią metų laiką tenka praleisti namuose. Smulkių žiedadulkių, patenkančių pro langus ar duris, ne visada pavyksta išvengti ir uždarose patalpose, todėl alergologai pataria iš anksto susikurti erdvę, kurioje būtų galima ramiai dirbti ir ilsėtis.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.

Alergija — XXIa. liga ir ji gali būti įvairi: dulkėms, katėms, šviesai, šalčiui, magnetiniams laukams ir, netgi, žmonėms. Nuo vienos ar kitos rūšies kenčia jau kas ketvirtas planetos gyventojas ir sergančiųjų kiekis ženkliai auga. Kolkas, nerasta būdų, kaip gydytis nuo jos. Mums, tiesiog, reikia išmokti gyventi su šia liga ir stengtis išsilaisvinti nuo labiausiai paplitusių alergenų bent jau savo namuose.