Žolės žydi visoje Lietuvoje ir jų žiedadulkių kiekis ore bus didelis iki pat birželio mėnesio vidurio. Alergiški žmonės turėtų vengti žydinčių pievų, nes konkrečioje vietoje žiedadulkių kiekis ore dar didesnis. Iš varpinių augalų grupės didžiausiu alergeniniu potencialu pasižymi rugių žiedadulkės, todėl lankantis netoli žemės ūkio laukų įsijautrinimas gali sustiprėti. Oro mėginiuose aptinkame nedaug gysločio, rūgštynių, balandų žiedadulkių. Vis dar pasitaiko pušų, beržų žiedadulkių.
Žolių žiedadulkių poveikį gali sustiprinti kryžminės reakcijos su maistu: javų miltais, bulvėmis, pomidorais, žirniais, pupelėmis, lęšiais, melionu ir kitais. Kiekvienu atveju dėl alergijos yra būtina konsultuotis su gydytoju.
Žiedadulkių koncentracija mažesnė po lietaus, esant drėgnam orui. Jautrūs asmenys poveikį gali sumažinti vengdami kontakto su jomis: langus atverti tik anksti ryte ar vėlai vakare, važiuojant automobiliu neatidaryti langų, dažniau skalauti nosį ir plauti akis, grįžus namo pasikeisti rūbus.
Alergija: įgimta ar įgyta?
Mokslininkų ir gydytojų bendruomenėje ypač plačiai diskutuojama, ar alergija žiedadulkėms yra įgimta, ar ji įgyjama. Visgi, kaip parodė Šiaulių universiteto 2013–2015 metais atlikto genetinio tyrimo duomenys, polinkis į alergiją užkoduotas žmogaus genuose.
„Tiesa, polinkis sirgti dar nereiškia, jog žmogus susirgs. Tai priklauso nuo jo imuninės sistemos stiprumo ir gaunamų alergenų kiekio. Alergija yra kaupiamoji reakcija: ji pasireiškia tuomet, kuomet organizmas gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nesusitvarko. Taigi, jeigu žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas studentu pradėjo sirgti, galbūt tai reiškia, kad organizmas gavo per didelį alergenų kiekį, nes polinkis alergijai jau buvo“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė I. Šaulienė.
Labai svarbu, kad alergija sergantys asmenys pasikonsultuotų su gydytojais specialistais, kadangi negydoma šienligė gali sukelti astmą ir padaryti žmones sunkios ligos „įkaitais“: jie turės nuolat gerti vaistus, riboti savo veiklą ir pan.
Žiedadulkėms alergiškiems žmonėms mokslininkė pataria:
• žiedadulkių piko metu neiškylaukite miške ar kur kitur gamtoje; • grįžus namo ar atvykus į darbą prasiskalaukite nosį; • nevaikščiokite palaidais plaukais – geriau juos rišti; • grįžę iš lauko, persirenkite; • nevėdinkite patalpų vidurdienį – geriau vakare, kai ore daugiau drėgmės, nes tuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekis ore sumažėja; • pasivaikščiojimus gryname ore taip pat geriau atidėti vakarui, o naminius gyvūnus po pasivaikščiojimo reikėtų iššukuoti, mat jų kailyje gali būti nusėdusių žiedadulkių; • nevažinėkite automobiliu atsidarę langus; • žiedadulkių piko metu skalbinius džiovinkite namuose, ne lauke.
