Lapkričio mėnesį septyni objektai buvo pripažinti naujaisiais pasaulio stebuklais, tarp kurių ir Iguazu kriokliai (Cataratas de Iguazú), tačiau daugumos žinios apie šį nuostabų gamtos kūrinį pasibaigia, jog tai vienas didžiausių krioklių kažkur džiunglėse Pietų Amerikoje. Tie, kurie turi svajonę nukeliauti į vietas, nesukurtas žmogaus ir vis dar žmonijos nesugadintas, Iguazu kriokliai bus idealus pasirinkimas. O jeigu dar yra abejojančių šio gamtos kūrinio unikalumu, kviečiu iš arčiau susipažinti su šia vieta ir pristatau, ką Iguazu nacionaliniame parke galima pamatyti, nuveikti, su kokiais iššūkiais ir net pavojais lankytojai gali jame susidurti. Tai pat tiems, kurie žada savo akimis išvysti Iguazu krioklius, pateikiu ir keletą praktinių patarimų. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Iguazu kriokliai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Pirmiausiai – charakteristika. Iguazu kriokliai yra ištisa virtinė susijungusių krioklių, kurių bendras ilgis yra beveik 3 km ir dėl to Iguazu yra plačiausias krioklys pasaulyje. Savo aukščiu Iguazu nenusileidžia kitiems didžiausiams pasaulio krokliams, užimdamas garbingą trečiają vietą. Jo aukštis kai kur siekia net 82 metrus. Iguazu krioklys skiria dvi Pietų Amerikos valstybes – Argentiną ir Braziliją ir yra lankomas tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Vis dėl to svarbu paminėti, jog didžioji krioklių dalis yra Argentinos pusėje (Misiones regijone), kurioje turistai gali arčiau prieiti prie krioklio, jį paliesti, ir žinoma, atsigaivinti jo purslais, kurie padeda ištverti tropinę kaitrą. Tačiau Brazilijos dalis taip pat verta dėmesio, kadangi iš šios šalies pusės atsiveria nuostabi krioklių panorama.
Iguazu kriokliai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
„Atėjau, pamačiau ir nugalėjau“ principas tikrai netinka, norint pamatyti Iguazu krioklius iš Argentinos pusės. Didžiulė parko teritorija, 275 krioklių įvairovė ir gausybė apžvalgos aikštelių, kartą įžengusį lankytoją į šią vietovę užlaiko ilgam. Tam kad būtų paprasčiau orientuotis ir nepražiopsoti visų krioklių grožybių lankytojams yra pasiūlomi pagrindiniai du apžvalgos takai – žemutinis ir aukštesnysis. Žemutinis apžvalgos kelias yra 1,7 km ilgio, kuriuo einant kriokliai apžiūrimi iš apačios bei galima prisiartinti prie pat jų, net paliesti ranka ir, žinoma, visiškai sušlapti. Aukštesnysis kelias yra žymiai trumpesnis, tik 650 metrų, kuris veda pasigrožėti kriokliais iš viršaus. Galiausiai pasiekiama krioklių kulminacija, taip vadinama, velnio gerkle, į kurią iš visų pusių sukrenta kriokliai taip sukeldami kurtinantį garsą ir didžiulį purslų debesį.
Meškėnai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Ši vieta yra labiausiai nutolusi iš visų krioklių ir dėl to ją galima pasiekti net ekologišku traukinuku. Tačiau vis dėl to yra patartina neskubėti ir mėgautis kriokliais net dvi dienas nacionaliniame parke, kadangi kaina antros dienos bilietui yra perpus mažesnė. Taigi, optimaliausias variantas, norint pamatyti visas grožybes, teikiamas Iguazu, yra dvi dienas praleisti Argentinos pusėje, o trečiąją – vykti į Braziliją. Tiesa, nei į Argentiną, nei į Braziliją lietuviams vizų nereikia, tad nesvarbu kurioje šalyje atostogaujant, labai lengvai galima pasiekti ir šalia esančią valstybę ir pasimėgauti Iguazu kriokliais iš abiejų pusių. Vienintelis svarbus reikalavimas turistams, kertantiems sieną iš Argentinos į Braziliją, yra skiepai nuo geltonojo drugio, kuriais reikia pasirūpinti dar prieš kelionę (Lietuvoje kainuoja apie 120 lt).
Iguazu kriokliai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Iguazu nacionalinis parkas savo lankytojams turi pasiūlyti kur kas daugiau negu tik krioklių panorama. Už papildomą kainą galima nusipirkti ekskursiją laivu, kuriuo priplukdomi turistai prie pat krioklių (ekskursijos kaina apie 100 lt). Taip pat galima užsisakyti įvairias ekskursijas džipais po džiungles bei mini ekspedicijas apžiūrėti įvairių egzotinių augalų ir gyvūnų. Tačiau papildomos mokamos ekskursijos yra tik maža dalelė, kuri lankytojui yra pasiūloma vos įžengus į Iguazu nacionalinį parką.
Iguazu kriokliai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Vos tik patekus į parko teritoriją, lankytojus pasitinka krioklių ošimas ir daugybė egzotinių gyvūnų, kurie tiesiog laksto aplink nustebusius ar net išsigandusius turistus. Pirmiausiai nustebina mieli padarėliai, panašūs į meškėnus, kurie didžiulėmis šeimynomis bėgioja turistų mindžiojamais takais. Vietinų vadinami coati, o lietuvių praminti tiesiog meškėnais, yra katės dydžio, tik ilgesnėmis kojomis, pailgu snukiu ir ilga stora uodega. Daugumai turistų, išvydus šiuos egzotinius gyvūnus, pasidaro nejauku, tačiau šiems džiunglių šeimininkams turistai nei motais. Užtat kas juos domina, tai turistų kuprinėse ir krepšiuose kvepiantis maistas. Mat nacionalinis parkas yra atokiai nuo miestelių ir gyvenviečių (arčiausias, kuriame ir patariama apsitoti yra Puerto Iguazu), o parke yra tik vienas ir labai brangus restoranas, tad turistai dažniausiai atsineša maistą visai dienai su savimi. Vargas tiems, kurie ne laiku ir ne vietoje prasega savo krepšius ir kuprines – šių gyvūnėlių pribėga ištisomis šeimomis.
Iguazu kriokliai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Be šių mielų meškėnų, lankytojus pasitinka ir kiti labai egzotiški padarai – iguanos. Jos dažniausiai žmones stebina (gąsdina) tiesiog viduryje turistinio tako, kadangi ten geriausiai prieina saulės spinduliai, kurie yra itin mėgiami šių gyvūnų. Turistų aikčiojimai ir klykavimai, pamačius metro ar ilgesnes iguanas po geros valandos, praleistos parke, pradeda nebestebinti. Be to, medžiuose lakstančios beždžionėlės bei gausybė tiek didelių, tiek mažų egzotinių paukščių taip pat jau tampa įprastu reiškiniu šiame parke. Tiesa, Iguazu yra viena tinkamiausių vietų stebėti įvairiausių rūšių drugelius. O ką jau kalbėti apie tropinės augmenijos gausą... Neabejotinai gamtos, o ypač egzotinių vietų mylėtojams, Iguazu nacionalinis parkas bus tiesiog rojus žemėje.
Iguazu kriokliai (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
O dabar laikas pakalbėti ir apie dar vieną itin ekstemalią Iguazu siūlomą pramogą, skirtą tik iššūkių mėgėjams – Makuko takas (Sendero Macuco). Nebijantiems nuotykių, tai puiki galimybė pasivaikščioti po Pietų Amerikos egzotiškas džiungles. Nuotykių ištroškę keliautojai turi iš viso įveikti net 7 km, po 3.5 km pirmyn ir atgal. Tačiau pasiekti jo galą tikrai verta, nes laukia puiki kulminacija – aukštas krioklys ir jo baseinas, kuriame galima maudytis. Kas gali būti geriau, negu puikios maudynės po kriokliu ar deginimasis saulėje ant uolų ir šniokšiantis vanduo prieš akis viduryje Pietų Amerikos džiunglių.
Iguana (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Vis dėl to labai svarbu pakalbėti apie saugumą, kadangi prieš patenkant iš nacionalinio parko į šį Makuko taką yra pateikta informacija, jog reikia saugotis laukinių žvėrių ir ypač nuodingų gyvačių. Iškilus klausimui, ar vis dėl to tai saugu ir kokius gyvūnus galima sutikti šiose džiunglėse, parko darbuotojai atsako vienareikšmiškai – tai laukinė gamta, galite tikėtis visko ir jeigu nenorite, neikite. Kitaip tariant, nieko panašaus į Europinius standartus, už savo saugumą esi atsakingas tik pats. Įkyresniems turistams, besidomintiems apie Makuko taką ir saugumą yra duodamas „informacinis lapelis saugumo klausimas“. Jame nurodoma, kokius gyvūnus galite sutikti ir ką tokiu atveju daryti. Lapelis yra maždaug tris kartus mažesnis nei A4 formato lapas, tad informacijos gausa tikrai nepasižymi. Trumpai tariant, sutikti galite nuodingas gyvates, kurioms įkandus mirštama po 10 minučių, gepardai ir pumos taip pat yra Panama džiunglių nuolatiniai gyventojai. Daugiau egzotikos turbūt ir nereikia.
Makuko takas (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Norintiems savarankiškai įžengti į šias džiungles, informaciniame lapelyje labai trumpai ir glaustai pateikiama instrukcija, ką daryti akis į akį susitikus su laukiniu žvėrimi, pvz. puma ar gepardu. Pirmiausiai teigiama, jog šie gyvūnai yra laukiniai ir prie žmonių nesiartina. Antra, jeigu prisiartina, tai nebūna agresyvūs, nes bijo žmonių. Trečia, jeigu pasirodytų, jog gyvūnai yra agresyvūs, tai patariama nuo jų nebėgti, neatsukti nugaros ir nelipti į medį. Ketvirta, jeigu laukiniai žvėrys atrodytų labai agresyvūs, tuomet reikia garsiai šaukti, skeryčiotis rankomis ir atrodyti kuo didesniais, kad juos išgąsdytumėte. Penkta, jeigu ir tai nepadeda, reikia skambinti lapelyje nurodytu pagalbos telefonu (apie telefono ryšį ir kitas smulkmenas, geriau nesiteiraukite). Nuotaikai pakelti, pabaigoje dar pateikiama informacija, jog tie turistai, kurie pamatys laukinius žvėris bus tikrai labai laimingi, nes tai didžiulė retenybė. Štai tokios yra saugumo priemonės, pasirinkusiems šį Makuko taką. Tikrai pozityvių jausmų daug nekelia perskaičius, tokias „informatyvias ir efektyvias“ instrukcijas, tačiau 7 km pasivaikščiojimas po džiungles ir maudynės po kriokliu nepalieka nei vieno abejingo, tad visi nuotykių ieškotojai net nesuabejodami priima šį iššūkį.
Makuko takas (nuotr.J. Jucikaitės) (nuotr. Gamintojo)
Įspūdingo grožio kriokliai, kurtinantis jų griausmas, beribės džiunglės aplinkui, egzotiška augmenija ir gausybė gyvūnų, iš kurių vieni laksto turistams prie kojų, kiti nematomai zuja ratus aplinkui, tikrai nepaliks nei vieno lankytojo abejingu. Nestebina, jog Iguazu kriokliai dažnai tampu vienu svarbiausių tikslų kelionėmis užksikrėtusiems nuotykių ieškotojams.
Jūratė Jucikaitė
