Apie tai, kaip suprasti, kokios spalvos mums tinka, kokias klaidas daro ne vienas, kokį psichologinį poveikį mūsų pasirinktos spalvos gali turėti, ir dar daugiau, „Žinių radijo“ laidoje „Neįrėminti“ Miglė Skiezgilaitė kalbino sertifikuotą spalvų specialistę Silviją Narušytę.
Spalvų „manijos“ lydėjo nuo vaikystės
S. Narušytė spalvų specialistus apibūdina kaip žmones, kurie gyvenime spalvas pastebi labiau nei kiti, jose įžvelgia daugiau, o šias žinias pritaiko praktikoje.
„Tai įvairių bruožų ir savybių, kurias galime matyti žmoguje, analizavimas, jų visumos vertinimas. Būtent tada vyksta spalviniai testavimai, kai galiu nustatyti, koks yra žmogaus spalvinis tipas ir kokios spalvos jam tinka labiausiai“, – apibūdino laidos viešnia.
Pati Silvija sako, kad „spalvų manija“ ją lydėjo nuo vaikystės – ji aiškiai prisimena ryškiai mėlynos ar salotinės spalvos „manijas“, kai nuo batų iki kuprinės viskas būdavo būtent tokios spalvos.
Be to, ir menas bei kūrybiškumas jai niekada nebuvo svetimi – anksčiau gamindavo įvairius rankdarbius, papuošalus, juos pardavinėdavo mokykloje, lankė dailės mokyklą, daugelį metų kūrybiškumą išreikšdavo judesiu, lankydama šokius.
Be to, prieš pereidama prie spalvų specialistės profesijos, Silvija aštuonerius metus dirbo su makiažais ir šukuosenomis. Ši veikla, anot jos, padėjo lavinti estetikos ir spalvų pajautimą, įprasminti kūrybiškumą. Visa tai galiausiai evoliucionavo į dabartinę jos veiklą.
S. Narušytė pažymi, kad Lietuvoje spalvų specialisto specialybės įgyti nėra kaip – nėra atskiro dalyko, kurį būtų galima studijuoti.
„Aš mokiausi iš įvairių užsienio įvaizdžio specialistų, mokyklų, peržiūrėjau ir perklausiau įvairius kursus, skaičiau tam skirtas knygas. Šiemet baigiau ir Kanadoje įsikūrusio „International Image Institute“ kursą – studijas, kur įgijau spalvų specialisto kvalifikaciją“, – pasakojo specialistė.
Dažniausiai kreipiasi dėl dviejų rūpesčių
Konsultacijos, kaip pasakoja pašnekovė, vyksta nuotoliniu būdu. Taip susiklostė organiškai – per pandemiją reikėjo rasti būdą, kaip toliau jas teikti pagal tuometinius apribojimus ir taip „prilipo“. Vis tik specialistė priduria neatmetanti galimybės konsultuoti ir gyvai.
Paklausta, su kokiais rūpesčiais klientai kreipiasi į ją, Silvija išskiria du dažniausius aspektus:
„Daugelis yra pasiklydę ne tik parduotuvių pasiūloje, bet ir savo drabužinėje – nežino, ką rengtis, kas tinka, kas netinka. Labai dažnas klausimas, ypač moterų, – kokia plaukų spalva būtų tinkamiausia?“
S. Narušytė pažymi, kad turbūt nesutiksime atvejo, kai natūrali plaukų spalva žmogui netiktų. Vis tik dėl įvairių išorinių veiksnių – saulės, karštų plaukų formavimo prietaisų naudojimo – plaukai ima blukti, praranda spalvą ir gyvybingumą.
Tokiais atvejais nereikia grandiozinių pokyčių – pakaktų plaukus šiek tiek patamsinti ar pašviesinti, papildyti šukuoseną šaltesniais ar šiltesniais tonais.
„Bet kaip žinoti, į kurią pusę daryti pokytį? Svarbiausia suprasti savo odos atspalvį – ar jis šiltas, ar šaltas. Kai tai žinome, galime pasirinkti ne tik tinkamą plaukų spalvą, bet ir visas kitas: drabužių, papuošalų, aksesuarų“, – pažymi specialistė.
Esminis aspektas – odos atspalvis
Viskas prasideda nuo odos atspalvio, nors konsultacijose apžvelgiami ir kiti bruožai: akių spalva, jų raštas, odos tipas – ar ji plona, skaisti, šviesi, o gal priešingai – tarsi su rūko efektu, rausva. Taip pat vertinama, ar žmogus turi strazdanų, jei taip – ar jos šiltos, labiau oranžinės, ar šaltos, į rudumą.
Išsamiai apžvelgus visus bruožus, prasideda spalviniai testavimai su nuotraukų redagavimo programa. Anot pašnekovės, tai būna arba patvirtinimas, kad žmogui tinka nustatyta spalvų paletė, arba ženklas, kad verta sugrįžti prie analizės ir ieškoti, kokia paletė tiktų labiau.
Specialistės teigimu, jau žinant savo spalvinę paletę pokyčius verta pradėti nuo to, kas arčiausiai veido – viršutinės drabužių dalies:
„Didžiausią poveikį daro tai, kas yra arti veido, tad pradžioje tikrai galima orientuotis į viršutinę kūno dalį. Bet ilgainiui, kaip pastebiu aš ir mano klientai, tiesiog ima norėtis tų tinkamų atspalvių visur. Be to, taip lengviau derinti, nes tos spalvos tarpusavyje dera gražiausiai.“
O kaip dėl figūros tipo – ar spalvos gali padėti koreguoti figūrą? S. Narušytė sako į stilistinius niuansus labai giliai neinanti, tačiau patvirtina, kad pasirinktos spalvos ir raštai gali turėti įtakos.
„Iš dalies taip – spalvos gali daryti poveikį figūrai, nors labiau tai lemia drabužių siluetai. Tarkim, labai šviesios spalvos visada viską padidina, tamsios – sumažins. Kontrastingi dideli raštai atkreipia dėmesį, padidina, o maži, subtilūs raštai kaip tik suteikia lengvumo ir tą kūno dalį vizualiai sumažina“, – pastebi specialistė.
Dievinantiems juodus drabužius – spalvų specialistės žinia
Pažvelgus į daugelio lietuvių spintas, tikėtina, kad vyraus „universaliomis“ laikomos spalvos. Tačiau spalvų specialistė pažymi, kad dažnai universalumą suprantame klaidingai – juoda ir balta tinka tikrai ne visiems.
„Universalios spalvos tikrai egzistuoja, bet, deja, tai nėra nei juoda, nei balta. Šios spalvos yra labai kontrastingos. Kadangi mūsų kraštuose žmonių bruožuose natūralių kontrastų dažniausiai nėra, juoda ir balta tiesiog užgožia žmogų“, – sako S. Narušytė.
Vietoj baltos ar juodos spalvos drabužių ji pataria rinktis vidutinio tamsumo mėlyną, pilką, rudą. Norintiems ryškesnių universalių spalvų verta išbandyti melsvai alyvinę, nefrito žalią ar švelnią rožinę.
Universalios spalvos dažniausiai yra tos, kurios nėra nei per šiltos, nei per šaltos, nei per šviesios, nei per tamsios – viduriukas, kurį, kaip pažymi specialistė, ne taip lengva rasti.
Tad kokias klaidas, spalvų specialistės akimis, dažniausiai daro lietuviai? Pirmiausia – pernelyg dažnai renkasi juodus drabužius. Kita dažna klaida – plaukų nušviesinimas. Daugelis lietuvaičių natūraliai turi šviesius plaukus su pilkšvumu, kurį norisi pašalinti.
„Nemažai moterų nušviesina plaukus, bet tai nebūtinai į naudą. Dažniausiai daug naudingiau būtų natūralią plaukų spalvą tiesiog atgaivinti, pagyvinti, o ne pernelyg nušviesinti“, – priduria ji.
Netinkamos spalvos – daugiau rūpesčių
Spalvos neša ne tik galią mus pagražinti – jose galima įžvelgti ir tam tikras užkoduotas asmenybės savybes. S. Narušytė sako, kad mėgstama spalva gali daug pasakyti: mėlyna sufleruoja stabilumą ir patikimumą, raudona – veržlumą ir energiją, geltona – optimizmą ir kūrybiškumą. Lietuvių taip pamėgta juoda gali išduoti eleganciją arba didelį uždarumą.
„Bet kokiu atveju, tai tik bendros gairės. Dažnai renkamės pagal skonį, nuotaiką, o ne pagal simbolinę spalvų reikšmę“, – paaiškina specialistė.
Ji pripažįsta, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai spalva žmogui tinka, bet jis jos kratosi. Tai neretai lemia asociacijos – galbūt šios spalvos drabužius vilkėjo ne itin mėgtas žmogus.
O jei spalva labai patinka, bet netinka pagal spalvinį tipą, jos pritaikyti nepavyks – savo „spalvinio kodo“ pakeisti negalime. Priešinimasis tam virsta tuo, kad kasdieniam įvaizdžiui tenka skirti daugiau pastangų.
„Jeigu nusidažome netinkama spalva plaukus, veidas automatiškai atrodo mažiau skaistus, tarsi pavargęs, oda ne tokia švytinti. Tada natūraliai norisi daugiau makiažo – tai reikalauja daugiau laiko ir pastangų. To nereikėtų, jei spalva būtų parinkta teisingai“, – sako pašnekovė.
Tinkamai parinktos spalvos aprangoje, plaukuose, makiaže ir kitose įvaizdžio detalėse ne tik palengvina kasdienybę, nes nebereikia sukti galvos, ką apsirengti. Jos taip pat didina pasitikėjimą savimi, padeda jaustis geriau ir užtikrinčiau.
Svarbu žinoti, kur pastebėti teigiamą pokytį
Vis tik pasirenkamos spalvos gali kisti priklausomai nuo gyvenimo pokyčių, nuotaikų, aplinkybių. Todėl specialistė pataria iš tinkamos paletės išsirinkti maždaug penkias spalvas, kurios tuo metu labiausiai rezonuoja, o vėliau – esant poreikiui – keisti jas kitomis iš tos pačios paletės:
„Labai svarbu į tai atsižvelgti. Nereikia staiga bandyti naudoti visas paletės spalvas – tai sudėtinga. Tai, kas vidumi jaučiasi geriausiai, ir turėtume rinktis. Paletė yra kryptis, o ne suvaržymas.“
Spalvų specialistė pripažįsta, kad kartais žmonės nemato skirtumo tarp tinkamos ir netinkamos spalvos. Tokiais atvejais geriausiai veikia pokalbis ir atkreipimas dėmesio į konkrečius pokyčio taškus.
„Aš visada bandau parodyti, kur yra teigiamas pokytis – paprašau pažiūrėti į akis, į plaukus, į odą, kaip ji atgaivėja. Kartais žiūrime į veidrodį, bet nežinome, kur iš tiesų pažvelgti, kad pokytis labiausiai matytųsi“, – priduria specialistė.
Spalvos ir jų perduodama emocija
Spalvos ne tik išryškina mūsų bruožus – jos gali padėti kurti emociją. Paprašyta pasidalyti savo spalvų „vaistinėle“, S. Narušytė išskiria tinkamą žalią, nes ji ramina, mėlyną – suteikiančią aiškumo ir konkretumo, rožinę – pažadinančią moteriškumą ir didinančią savęs priėmimą, bei raudoną – kai reikia papildomo pasitikėjimo ir energijos.
Vis dėlto ji pataria neužsiciklinti ties viena spalva – kai dėvime mums tinkančias spalvas, atrodome harmoningai, aplinkiniai atsipalaiduoja, į mus lengviau sutelkia dėmesį. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam – visi esame skirtingi.
Galiausiai paklausta, koks būtų jos patarimų rinkinys, spalvų specialistė šypteli: nors norėtųsi vieno universalaus patarimo, jo nėra.
Vis tik norintiems pradėti ji primena, kad pirmas svarbus žingsnis – nusistatyti savo odos atspalvį. Be specialisto tai padaryti neretai sudėtinga, nes išorinė odos spalva gali būti viena, o potonis slypi giliau.
„Bet kokiu atveju, nuo to prasideda viskas, ir tada jau visas kitas spalvas galima rinktis bet kam – makiažui, plaukams, drabužiams“, – pažymi S. Narušytė.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Neįrėminti“ galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
