Aukšti pasiekimai sporte, studijos Lietuvoje, Škotijoje ir Švedijoje, darbas su startuoliais – tik dalis M. Liekio biografijos. Nors jis pripažįsta visad svajojęs gyvenimą sieti su sportu ir skinti laurus šioje srityje, galiausiai suprato – sukauptos žinios negali nueiti perniek.
Penkerių Mantas pradėjo lankyti sportinę gimnastiką, juokiasi, kad visad buvo aktyvus vaikas, tad jo mama vis ieškojo, kur iškrauti energiją. Jau vaikystėje jis laimėjo ne vieną medalį.
Pakeitus gyvenamąją vietą, kurį laiką nuo sporto nutolo, bet, kaip sakoma, nuo pašaukimo niekur nepabėgsi – pradėjo lankyti baseiną, Lietuvos pirmenybėse atstovavo Klaipėdos miesto komandai.
Visad svajojo sudalyvauti Olimpinėse žaidynėse
Vaikinas sako pajautęs, kad nebeturi, kur tobulėti, tad meilė vandens sportui blėso, kai atrado lengvąją atletiką.
„Tik pradėjus sportuoti lengvąją atletiką iš karto patekau į Klaipėdos miesto rinktinę, neblogai pasirodydavau Lietuvos čempionatuose. Iš pradžių bėgiojau, paskui dėl širdies problemų teko keisti rungtį ir pereiti prie šuolių į aukštį.
Jau pirmais metais pradėjau rodyti aukštus rezultatus, skyniau prizines vietas tarptautiniuose čempionatuose“, – pasidžiaugia M. Liekis.
Šuolininkas į aukštį tapo Lietuvos čempionu jaunių ir jaunimo grupėse, vėliau įnirtingai siekė svajonės tapti Lietuvos čempionu. Svajonė išsipildė – atkaklaus darbo ir treniruočių dėka 2023 m. jis tapo Lietuvos ir Baltijos šalių čempionu, prieš kelerius metus dalyvavo Universiadoje, kur taip pat sužibėjo.
„Visą laiką nuo vaikystės buvau maksimalistas, jeigu sportuoju – siekiu aukščiausio rezultato. Turėjau tikslą iškovoti Olimpinį aukso medalį, bet visad galvojau, kaip galiu tą medalį laimėti, ką reikės daryti.
Visą save atiduodavau treniruotėms, sakiau sau – padarysiu viską, kad tik pasiekčiau trokštamo rezultato. Aišku, teko atsisakyti vakarėlių, daugiau laiko praleisti namuose“, – atvirauja Mantas.
Olimpinę svajonę pakeitė meilė kitai sričiai
Per visus tuos metus jis sako susidūręs su problema – niekaip nepavyko rasti kompetentingų trenerių, kurie galėtų padėti pasiekti rezultatą, sudėliotų planą, kaip treniruotis, ilsėtis ir maitintis.
Mantas sako viską perėmęs į savo rankas: skaitė daug mokslinės literatūros, bandydamas rasti tinkamiausią treniravimosi metodiką, susipažino su metodikomis, kurias naudojo olimpiniai šuolininkai į aukštį.
„Pradėjęs taikyti naujas metodikas pasiekdavau vis geresnių rezultatų. Pavyko pagerinti Klaipėdos miesto rekordą, tikiuosi, kad pavyks ir šiais metais. Tikiuosi, pašoksiu apie 217-220 cm ir galbūt pavyks įgyvendinti dar vieną tikslą – patekti į Europos čempionatą“, – užsibrėžtus tikslus vardija M. Liekis.
Radus tinkamas treniruočių metodikas, Mantas suprato ir dar vieną dalyką – mityba ne ką mažiau svarbi nei darbas sporto salėje:
„Mityba buvo kertinis elementas, kuris gali padėti atsistatyti arba palaikyti kūno svorį. Šuolininkams į aukštį dažiausiai reikia turėti ganėtinai mažą kūno svorį tam, kad galėtų aukščiau pašokti – būtent dėl to pradėjau domėtis mityba.
Man visada buvo įdomu, kaip valgant kokybiškai gali numesti kuo daugiau svorio ir palaikyti geras formas tam, kad parodytum puikų rezultatą.“
Tad kaipgi su ta svajone vieną dieną tapti Olimpiniu čempionu? Mantas šypteli – yra padėjęs ne vienam sportininkui patekti į olimpiadą ir pats kartais pasvajoja apie dalyvavimą didžiausiame sporto renginyje, neapleidžia treniruočių ir tobulina naudojamą metodiką.
„Tai buvo didelė svajonė, bet dabar į tai žiūriu atviriau ir galvoju, kad jeigu toliau sportuosiu, mano naudojama metodika ir toliau pasiteisins, galbūt atsiras nedidelis šansas. Viltis miršta paskutinė“, – nusišypso M. Liekis.
Dėmesį sutelkė į mitybą
Nors baigęs mokslus iš pradžių įstojo studijuoti ekologiją, suprato, kad šis kelias ne jam, tad baigė maisto technologijų studijas.
Žinių bagažą vaikinas plėtė studijuodamas viename iš geriausių Europoje Glazgo universitete, kur įgijo mitybos specialisto magistro laipsnį. Tuo neapsiribojo – kompetencijas tobulino ir Švedijos Lundo universitete.
„Tikslas buvo tapti vienu geriausių mitybos specialistų Lietuvoje, nes mačiau, kad specialistams trūksta kompetencijos, daugelis yra praėję tik kelių dienų kursus ir jau dalinasi savo patirtimi.
Mano tikslas buvo kitoks – gerai matau, kad reikia dalintis išsamia informacija, kad žmonės suprastų esmę ir nedarytų klaidų“, – paaiškino jis.
Mityba besidomintiems žmonėms Mantas puikiai pažįstamas – jis dalinasi daugybe informacijos socialiniuose tinkluose, rašo straipsnius naujienų portalams, yra parašęs knygas apie mitybą, turėjo savo radijo laidą.
Taip pat M. Liekis – vienas iš mitybos planavimo platformų „persikas.com“ įkūrėjų: „Matome, kad mitybos planai nėra sudaromi kokybiškai. Jeigu mes galime pasiūlyti lietuviams geriausią paslaugą ir jeigu žmonės savo tikslus pasieks žymiai greičiau ir efektyviau, mes būsime laimingi.“
Mitybos specialistas pastebi, kad nors kitų specialistų daugybė, dažnai įsikimbama vienos dietos ir į viską nežiūrima kaip į bendrą visumą.
„Mityba neturi būti ribota. Nesvarbu, esi sportininkas ar ne, mitybos principai yra labai panašūs, pagrindinis skirtumas – sportininkams reikia suvartoti daugiau kalorijų. Bendrai mitybos srityje daugeliui specialistų trūksta kompetencijos.
Jeigu ateina klientas ir sako, kad nori numesti svorio, jam reikia nupasakoti lengviausią sistemą, kurios galėtų laikytis visą gyvenimą, supažindinti su kiekvienos dietos trūkumais ir privalumais, ko dažnai specialistai Lietuvoje nepadaro, nes nesupranta kertinių dalykų apie žmogaus fiziologiją ir visumą mityboje“, – aiškino pašnekovas.
Svarbiausia misija – sklaidyti mitus
Nepadeda ir įvairūs kuriami mitai, susiję su mityba, pavyzdžiui, kada galima ar negalima vartoti angliavandenius:
„Angliavandenius galima valgyti bet kada, jeigu žmogus tai nori daryti, bet reikia žinoti, kaip tai daryti tinkamai. Sukuriami mitai, kurie klaidina žmones. Dažnai būna ir nesuprantamų rekomendacijų ir žmogus prisiriša prie trijų ar penkių valgių ar kažkokių užkandžių – tai nėra tinkama mityba.
Ką matau dirbdamas su klientais – 95 proc. jų nesuvalgo pakankamai baltymų, kad jaustųsi sotūs ir atsistatytų po fizinio krūvio. Nesuprantu, kodėl visuomenė nėra šviečiama apie tai, kad reikia valgyti pakankamai baltymų, kad žmogus gerai jaustųsi.“
Mantas pasišovė revoliucionuoti ne tik Lietuvos rinką – su kognityvinės terapijos specialiste ir dirbtinio intelekto ekspertu šiuo metu kuria programėlę, kuri padės išspręsti emocinio valgymo problemą. Jis pateikia žadą atimančius faktus – kas antras žmogus pasaulyje turi valgymo sutrikimų.
Pašnekovas šypteli – nežinia, galbūt šis projektas virs dar vienu Lietuvos „vienaragiu“. Bet priduria: tam, kad svajonė virstų realybe, praleidžia itin daug valandų skaitydamas įvairią literatūrą, domėdamasis šia sritimi ir kaupdamas kuo daugiau žinių. Tad visiems turi palinkėjimą:
„Žinios visą laiką yra naudingos, rekomenduoju kuo daugiau skaityti, domėtis ir ieškoti žmonių, kurie gali įkvėpti, bet tuo pačiu visą laiką ir daryti, nereikia laukti rytojaus. Jeigu šiandien susirašėte kokius nors tikslus ir matote, nesakykite, kad pradėsite rytoj. Pradėkite nuo šiandien.
Pasitikėkite savimi, tikėkite tuo, ką darote. Jeigu tikėsite, yra didelė tikimybė, kad jums ir pasiseks, nes visada atsiras žmonės, kurie gali ir nori kurti kartu.“
