Apie tai, kaip keičiasi lietuvių atsisveikinimo su artimaisiais įpročiai, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus rajone įsikūrusių laidojimo namų administratorius Robertas (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) ir laidojimo namų „Ramuma“ vadovas Darius Telšinskas.
Vis dažniau pasirenkamas kremavimas
Pašnekovai pasakoja, kad vienas ryškiausių pastarųjų metų pokyčių – didėjantis kremavimo populiarumas. To vis dažniau nori lietuviai, laidodami artimuosius. Laidojimo namų administratorius Robertas, dirbantis Vilniaus rajone, pastebi, kad per kelerius metus pasikeitė ir laidojimo karstuose bei urnose santykis.
„Prieš trejus ar ketverius metus laidojimas karste sudarydavo apie 95 proc. visų atvejų. Dabar situacija pasikeitusi – maždaug 40 proc. sudaro laidojimas urnose, o 60 proc. – karstuose“, – pasakoja jis.
Panašią tendenciją pastebi ir laidojimo namų „Ramuma“ vadovas D. Telšinskas. Jo teigimu, šiuo metu jų įmonėje laidojimų karstuose ir po kremavimo pasiskirstymas yra apylygis.
Vis dėlto pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kremavimas labiau populiarėja miestuose, o mažesnėse gyvenvietėse žmonės dar linkę laikytis įprastų laidojimo tradicijų, todėl dažniau pasirenkama laidoti karste.
Anot jo, kremavimas ateityje gali tapti dar dažnesniu pasirinkimu. Viena priežasčių – žmonėms taip paprasčiau atsisveikinti su mirusiu artimuoju, kita – finansinė pusė.
„Šiais laikais dauguma žmonių skambina ir prašo pasiūlyti pigiausią variantą“, – teigia laidojimo namų vadovas.
Robertas pastebi ir kitą priežastį, dėl kurios artimieji gali rinktis atsisveikinimą su urna. Jo teigimu, toks atsisveikinimas kai kuriems žmonėms būna emociškai lengvesnis.
„Nelieka tokio vaizdo, kai velionis matomas karste. Vietoj to turime gražią urną, nuotrauką, sukuriama ramesnė atmosfera. Žmonėms tai atrodo paprasčiau emociniu požiūriu“, – aiškina pašnekovas.
Trumpėja atsisveikinimų trukmė su mirusiaisiais
Laidojimo namų administratoriaus Roberto teigimu, keičiasi ne tik laidojimo būdas, bet ir laikas, kurį artimieji skiria atsisveikinimui su mirusiuoju.
„Prieš 10–20 metų, bent jau mūsų rajone, laidotuvės dažnai trukdavo tris dienas. Dabar laidotuvių laikas trumpėja“, – pasakoja Robertas.
Pasak jo, anksčiau velionis kartais būdavo šarvojamas namuose net tris dienas. Vėliau, atsiradus laidojimo namams, įprasta tapo šarvoti iš vakaro, o kitą dieną išlydėti velionį. Šiandien vis dažniau pasirenkamas dar trumpesnis atsisveikinimo laikas.
„Turime ir tokių variantų, kai karstas šarvojamas vos keletą valandų. Atsižvelgiama į šeimos dydį, į tai, kiek žmonių norės atvykti atsisveikinti. Jeigu šeima nedidelė ir tikimasi mažiau lankytojų, karstas gali būti šarvojamas tris ar keturias valandas“, – teigia administratorius.
D. Telšinskas taip pat pastebi, kad vis daugiau šeimų laidotuvių reikalus stengiasi sutvarkyti per vieną dieną: „Keičiasi ir atsisveikinimo laikas. Jeigu anksčiau žmonės norėdavo ilgiau atsisveikinti su velioniu, dabar šis laikas sutrumpėjo. Daugeliu atvejų velionis pašarvojamas ir palaidojamas tą pačią dieną.“
Abu pašnekovai tarp šių pokyčių priežasčių mini finansus. Laidotuvės kainuoja nemažus pinigus, todėl šeimos vis dažniau ieško paprastesnių ir trumpesnių sprendimų. Tačiau svarbus ne tik ekonominis aspektas. Robertas pastebi, kad žmonės vis dažniau įvertina ir tai, kiek artimųjų bei pažįstamų iš tiesų atvyks atsisveikinti.
„Kam ilginti tą ilgesį, jeigu šeima nedidelė, artimųjų likę nedaug ir į laidotuves vis tiek nesusirinks daug žmonių? Tokiu atveju ilgesnis šarvojimas tiesiog netenka prasmės“, – teigia Robertas.
Velionio pomėgius atspindi muzika ir nuotraukos
Nors laidotuvės tampa trumpesnės ir kuklesnės, atsisveikinimo metu, pasak pašnekovų, vis dar ieškoma būdų, kaip pagerbti velionio atminimą ir atspindėti jo asmenybę. Kartais tam pasirenkama artimajam patikusi muzika, rodomos nuotraukų skaidrės.
Robertas pasakoja, kad artimieji kartais patys atsiveža muziką, kurią mėgo mirusysis, tačiau tokie atvejai dar nėra labai dažni. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, nuotraukų skaidrės ir asmeniškai parinkta muzika kol kas nėra įprasta kiekvienų laidotuvių dalis.
„Jeigu kalbėtume apie dešimt kremavimo atvejų, kai atsisveikinama su urna, skaidres turėtume galbūt dviem ar trimis atvejais. Ne dėl techninių galimybių trūkumo, o todėl, kad žmonės kartais neturi daug nuotraukų arba tiesiog nenori jų rodyti“, – aiškina Robertas.
Panašius pokyčius pastebi ir D. Telšinskas. Jo teigimu, vis dažniau pasirenkama gyva muzika, tačiau atsisveikinimo tradicijos labai priklauso nuo vietovės.
„Dabar dažniau būna gyva muzika, tačiau viskas priklauso nuo regiono, kuriame dirbi. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste situacija viena, o rajonuose ir kaimeliuose – šiek tiek kitokia, nes ten žmonės dar labiau laikosi senųjų tradicijų“, – pasakoja laidojimo namų vadovas.
Mažėja vainikų, o į laidotuves atvykstama ir po darbo
Laidojimo namų administratorius Robertas pažymi, kad keičiasi ir kiti laidotuvių papročiai – nuo gedulo aprangos iki gėlių, kurias žmonės atsineša atsisveikinti su velioniu.
Robertas pastebi, kad juoda apranga šiandien nebėra tokia svarbi visiems laidotuvių dalyviams: „Šeimos nariai paprastai vis dar stengiasi išlaikyti šią tradiciją ir apsirengti juodai, tačiau iš atvykstančių lankytojų pusės tokio įpročio jau beveik nebeliko.“
Jis atkreipia dėmesį, kad tam įtakos turi ir pasikeitęs žmonių gyvenimo ritmas. Neretai į laidotuves atvykstama tiesiai iš darbo.
„Žmonės dažnai atvyksta į laidotuves tiesiai po darbo. Tad taip, kaip yra apsirengę eidami į darbą, taip ir atvažiuoja atsisveikinti“, – pasakoja Robertas.
Pasak pašnekovo, mažėja ir anksčiau įprastų didelių vainikų. Vietoj jų vis dažniau pasirenkamos kuklesnės gėlės.
„Dabar ši tradicija po truputį nyksta. Dažniau atnešamas vienas ar du balti žiedai, viskas vyksta kukliau“, – pastebi administratorius.
Ar senosios tradicijos visiškai išnyks?
Abu pašnekovai sako, kad laidotuvių papročiai ir toliau keisis. Viena ryškiausių tendencijų, jų teigimu, bus dar dažnesnis kremavimo pasirinkimas.
Robertas atkreipia dėmesį, kad panaši situacija jau pastebima ir kaimyninėje Lenkijoje, kur, jo teigimu, laidojimas karstuose tampa retesnis.
„Tokią tendenciją jau pastebime užsienyje. Kiek bendrauju su kolegomis ir artimaisiais, gyvenančiais Lenkijoje, ten gana retai žmogus laidojamas karste. Manau, kad panaši situacija ateityje bus ir Lietuvoje“, – savo nuomone dalijasi jis.
D. Telšinskas taip pat sako, kad kremavimas ateityje taps dar dažnesniu pasirinkimu. Jo vertinimu, tam įtakos turės ir kapinių ploto klausimas.
„Laidojimas karstuose ilgainiui išnyks, nes kapinės nėra plečiamos, trūksta vietos. Dėl vietos tausojimo pagrindiniu pasirinkimu taps kremavimas“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto pokyčiai nereiškia, kad visos senosios tradicijos išnyks iš karto. Kaip pastebi Robertas, jau dabar beveik nebeliko anksčiau rajonuose įprasto trijų parų šarvojimo.
Tuo metu D. Telšinskas pabrėžia, kad mažesnėse gyvenvietėse žmonės vis dar noriau laikosi senųjų papročių – prašo giedorių, renkasi tradicinį atsisveikinimą.
Panašu, kad Lietuvos laidotuvių tradicijos pamažu tampa įvairesnės: vieni renkasi trumpesnį ir kuklesnį atsisveikinimą, kiti stengiasi išsaugoti šeimoje perduodamus papročius. Tačiau abiejų pašnekovų pastebėjimai rodo, kad kremavimas, trumpesnis šarvojimo laikas ir kuklesnės atsisveikinimo ceremonijos jau tapo ryškia šių dienų tendencija.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt




