Apie Vėlinių prasmę, senąsias lietuvių tradicijas ir tai, kodėl šiomis dienomis taip svarbi ugnis bei šviesa, naujienų portalui tv3.lt pasakoja etnologė Eglė Valentė.
Vėlinės – laikas prisiminti ne tik artimuosius
Etnologė primena, kad lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės. Šios dienos turi skirtingą prasmę: Visų Šventųjų diena labiau siejama su šviesa, o Vėlinės – su tamsėjančiu metų laiku, rudens pabaiga ir artėjančia žiema.
„Per Vėlines prisimename ne tik savo gimines, mirusius artimuosius, senelius. Prisimename ir mokytojus, kurių žinios mus lydi per gyvenimą. Tai žmonės, kurie mums tam tikra prasme yra artimi, todėl šiomis dienomis juos prisimename ir einame pagerbti“, – sako E. Valentė.
Pasak jos, pats žodis „vėlė“ taip pat leidžia pažvelgti į senąjį lietuvių santykį su mirusiųjų pasauliu. Jis siejamas su žodžiais „vėl“, „vėjas“, o tai esą primena apie pasikartojantį prisiminimą ir ryšį su išėjusiaisiais.
„Galima sakyti, kad kasdienybėje mes nesame susitelkę į vėlių pasaulį. Tačiau per šias dienas sustojame, atkreipiame dėmesį į iškeliavusias sielas, skiriame joms savo laiką“, – aiškina etnologė.
Seniau į kapus nešdavo ne tik žvakes
Šiandien daugeliui Vėlinės neatsiejamos nuo žvakių liepsnos ir gėlių, tačiau senosiose tradicijose svarbią vietą užėmė ir maistas. E. Valentė pasakoja, kad anksčiau mirusiesiems būdavo skiriama ne tik malda ar prisiminimas – su jais tarsi dalytasi ir vaišėmis.
„Seniau Vėlinių minėjimas labiau pasižymėdavo tuo, kad maistas buvo nešamas į kapus, o namuose nukraunami stalai. Būdavo susiburiama, valgoma, o vėlės taip pat simboliškai maitinamos tikru maistu“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, namuose mirusiesiems kartais būdavo paliekama net tuščia lėkštutė. Tai buvo vienas iš būdų parodyti, kad išėjusieji vis dar prisimenami ir jiems skiriama vieta šeimos gyvenime.
„Šie pagerbimo būdai yra labai įvairūs – priklauso nuo to, kaip esame išmokyti ir išauklėti. Tačiau pati mintis išlieka: mirusieji yra prisimenami“, – sako E. Valentė.
Kodėl per Vėlines tokia svarbi žvakės šviesa?
Nors maisto tradicija šiandien daug kur jau išnykusi, žvakės ir gėlės išliko iki šių dienų. Etnologės teigimu, jos taip pat turi simbolinę reikšmę.
„Dabar mirusiuosius dažniausiai pagerbiame gėlėmis, jų kvapu, taip pat ugnimi ir žvake. Ugnis yra tarsi tarpininkas tarp mūsų ir ano pasaulio“, – teigia ji.
Pasak E. Valentės, Vėlinių laikotarpiu svarbi ir pati gamtos kaita. Rudenį trumpėja dienos, gamta rimsta ir ruošiasi žiemos poilsiui, todėl žmogus taip pat skatinamas atsigręžti į save.
„Gamta aprimsta, užmiega iki pavasario. Todėl šis laikotarpis labiau susijęs ne su išoriniu pasaulio vaizdu, o su vidiniu pasauliu. Tai metas, kai žmogus gali sustoti ir susimąstyti“, – sako etnologė.
Ji taip pat pabrėžia, kad seniau buvo itin svarbu padėkoti protėviams už perduotas žinias ir patirtį. Juk būtent iš jų žmonės mokėsi, kaip sėti, auginti, pasirūpinti savimi ir išgyventi.
„Tas žemės užmigimas yra prasmingas ir kaip padėka už laiką, kai žemė pražydino, nokino ir davė derlių. Protėviai mus išmokė, kaip gyventi ir išgyventi, todėl Vėlinės buvo ir laikas jiems už tai padėkoti“, – aiškina E. Valentė.
Pasak jos, ryšys su protėviais kai kuriems žmonėms išlieka ir šiandien – nueinama prie kapo, uždegama žvakė, mintyse ar garsiai su išėjusiuoju pasikalbama.
„Nuėję uždegame žvakės šviesą, taip pat ją degame ir namuose. Per tą šviesą tarsi galime su jais pabendrauti, pasitarti, o kartais atsakymą gauname ne iš karto, bet susapnuojame“, – sako etnologė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
