Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad svarbiausia tokiomis akimirkomis – ne muzikinis pasirodymas, o malda ir pagarba išėjusiam žmogui.
Į šį darbą atvedė mama
Laidotuvių giedotoja pasakoja, kad šiemet skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų, praleistų šioje srityje. Į ją S. Palenskienę atvedė mama, pati pradėjusi giedoti netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
„Kai man buvo 18 metų, mama paklausė: gal ir tu nori pabandyti? Sutikau, pradėjau kartu su jais vaikščioti, klausytis, žiūrėti, ar man tinka.
Man labai tiko ir patiko, išmokau, o vėliau, net ir baigusi mokslus, likau šioje srityje“, – prisimena giedotoja.
Pašnekovė neslepia, kad šis darbas jai yra daugiau nei profesija. Būdama tikinti, laidotuvių giedojimą ji laiko ir dvasine veikla. Vis dėlto pripažįsta, kad nuolat susidurti su artimųjų netekties skausmu nėra lengva.
Po pandemijos laidotuvių giedojimas pasikeitė
Per tris dešimtmečius moteris pastebėjo ryškų pokytį – laidotuvių giedojimas nebėra toks populiarus kaip anksčiau. Anot jos, ypač didelį lūžį atnešė COVID-19 pandemija.
„Pradžioje buvo labai populiaru, viskas buvo piko metu. Neįsivaizdavome, kad gali būti kitaip. O po COVID-19 pandemijos tarsi ranka nukirto – labai pradėjo mažėti“, – teigia S. Palenskienė.
Jos manymu, pandemijos metu žmonės pamatė, kad galima atsisveikinti ir be įprastų apeigų, todėl dalis jų prie ankstesnių tradicijų nebegrįžo. Kartu pasikeitė ir artimųjų lūkesčiai. Dabar jie labiau vertina paslaugos kokybę ir nori, kad atsisveikinimas atitiktų jų norus.
„Jeigu žmonės moka pinigus, jie jau nori, kad būtų kokybė. Tačiau aš kartais sakau: geriau tegu būna kokia nata pro šalį, bet labai svarbu su žmogumi atrasti tą pojūtį bendraujant, rasti tinkamą žodį jam pasakyti tą akimirką“, – sako pašnekovė.
Vietoj senųjų giesmių – šviesesnės melodijos
Keičiasi ir tai, ką artimieji nori girdėti atsisveikinimo metu. Pasak S. Palenskienės, anksčiau repertuare dominavo tradicinės laidotuvių giesmės, o šiandien žmonės dažniau prašo šiuolaikiškesnių, šviesesnių kūrinių.
„Prieš 30 metų giedojome tik tas senovines šermenines giesmes, kitų net neįsivaizdavome. Paskui pradėjome ieškoti kažko šviesesnio, gražesnio, nes kai kurių senųjų giesmių žodžiai tikrai gana žiaurūs“, – pasakoja giedotoja.
Anot pašnekovės, tradicinių giesmių dabar prašoma rečiau. Vis dėlto jos visiškai neišnyko – daliai žmonių jos išlieka svarbia atsisveikinimo ir tikėjimo dalimi. Tačiau ne visi artimieji laidotuves įsivaizduoja kaip religinę apeigą. Kai kuriems svarbesnė muzikinė atmosfera, todėl jie renkasi smuiką, violončelę ar kitus instrumentus.
Giedotoja sako, kad tenka prisitaikyti prie skirtingų pageidavimų, nes kitaip būtų sunku išlikti šioje srityje. Vis dėlto jos pačios požiūris į tradicijas išlieka tvirtas.
„Jeigu žmogus manęs paklausia, ką patarčiau, sakau, kad vakare būtinai turėtų būti giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai. Nebūtinai tie ilgieji, kokie būdavo seniau. Dabar kalbamės su kiekvienu klientu ir tariamės, kiek žmonės gali išbūti“, – sako S. Palenskienė.
Anksčiau Kalnų giedojimas galėdavo trukti net kelias valandas, o šiandien ilgesnės apeigos pasirenkamos rečiau. Pasak giedotojos, svarbu suprasti, kad tradicinės giesmės yra ne tik muzikinė atsisveikinimo dalis, bet ir tikėjimo išraiška.
Kiek kainuoja giedojimas per laidotuves?
Laidotuvių giedotojos teigimu, vienos konkrečios paslaugų kainos nėra – ji priklauso nuo kelių aplinkybių. Svarbu, kur vykstama, kiek žmonių dalyvauja giedant, kokie instrumentai pasirenkami ir kiek laiko trunka apeigos.
Anot pašnekovės, giedojimo per laidotuves paslaugos paprastai kainuoja nuo 220 iki 400 eurų. Galutinė suma priklauso nuo artimųjų pageidavimų ir pasirinkto muzikinio atlikimo.
„Jeigu žmogui užtenka dviejų žmonių ir tik kanklių, tai viena kaina. Bet jeigu jis nori trijų ar keturių žmonių, smuiko ar kitų instrumentų, kaina kyla. Ilguosius Kalnus taip pat sudėtinga giedoti dviese, todėl kartais reikia didesnės komandos“, – aiškina S. Palenskienė.
Ji neslepia, kad paslaugų kainos bėgant metams keitėsi kartu su bendra ekonomine situacija, infliacija ir augančiais mokesčiais. Tačiau, jos teigimu, kainas stengiamasi didinti palaipsniui.
Giedotoja pabrėžia, kad ne visiems žmonėms laidotuvių išlaidos yra lengvai pakeliamos. Todėl, kalbėdamasi su artimaisiais, ji atsižvelgia ir į jų finansinę padėtį.
„Jeigu matau, kad žmogui tikrai sunku finansiškai, bet jis turi gilų tikėjimą ir jam labai svarbu, kad būtų giedami Kalnai, visada ieškau kompromiso. Darome nuolaidų, o jeigu situacija tikrai sudėtinga, galime suteikti paslaugą ir nemokamai“, – teigia S. Palenskienė.
Ypač sunku atsisveikinti su jaunais žmonėmis
Per tiek metų giedotojai teko matyti daugybę skirtingų atsisveikinimų. Ji sako, kad lengviau priimti netektį, kai miręs žmogus nugyveno ilgą gyvenimą, tačiau visiškai kitaip jaučiasi susidūrusi su netikėta mirtimi.
„Kai ateini ir pamatai, kad žmogus jau nugyveno amžių, supranti, kad tai natūralus gyvenimo procesas – atėjimo ir išėjimo. Tačiau kai miršta jaunas žmogus, kai mirtis ištinka per avariją ar staigią ligą, žmonės net nespėja suvokti, kas įvyko“, – pasakoja pašnekovė.
Tokios laidotuvės, anot moters, kartais paveikia net ir daug metų šį darbą dirbančius žmones. Ji prisimena akimirkas, kai artimųjų skausmas būna toks stiprus, kad giedoti tampa beveik neįmanoma.
„Būna, kad žmonės klykia atsigulę ant karsto ir tu pats nebegali giedoti. Užspaudžia gumulas gerklėje. Yra buvę ne kartą, kad tiesiog grojame, nes nė viena nebegalime giedoti“, – jautria patirtimi dalijasi S. Palenskienė.
Ji pripažįsta, kad kartais kitų žmonių skausmą parsineša ir namo. Per daugelį metų matytos netektys pakeitė ir jos pačios požiūrį į gyvenimą.
„Kai kasdien matai, koks trapus yra gyvenimas, supranti, kad šiandien šviečia saulė, o rytoj tavęs gali nebebūti. Ir tada galvoji – ką reiškia pyktis, pinigai, turtai? Kas iš to lieka?“ – sako laidotuvių giedotoja.
Padeda sportas, meditacija ir tikėjimas
Nors S. Palenskienė jautriai išgyvena kitų žmonių netektis, ji sako išmokusi atskirti darbą nuo asmeninių emocijų. Priešingu atveju ilgainiui būtų sunku ištverti nuolatinį susidūrimą su gedulu.
„Jeigu ateinu į įprastas laidotuves, tiesiog ateinu kaip į darbą ir tarsi užsidengiu širma. Jeigu kiekvienose laidotuvėse atiduosi visas savo emocijas, pats palūši“, – teigia pašnekovė.
Atsigauti po sunkių dienų jai padeda sportas, meditacija, malda ir tikėjimas pomirtiniu gyvenimu. Būtent tikėjimas, pasak moters, leidžia kitaip pažvelgti į mirtį ir priimti ją kaip gyvenimo dalį.
Po daugiau nei 30 metų šiame darbe ji įsitikinusi, kad atsisveikinimo esmė nepriklauso nuo instrumentų skaičiaus, giesmių trukmės ar išleistos pinigų sumos.
Svarbiausia, kad atsisveikinimas būtų prasmingas mirusiajam ir jo artimiesiems, o jį lydėtų ne tik graži muzika, bet ir nuoširdus žmogiškas ryšys.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
