Šiandien vykusiame renginyje tyrimo rezultatus pristatė vaistinės farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė bei tyrimo bendraautorius, genetikos ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė.
Pirmas toks tyrimas šalyje
Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) – pirmasis Lietuvoje bandymas kompleksiškai įvertinti gyventojų fizinę ir emocinę būklę bei laimės jausmą.
Jis buvo atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Hubel“, kuri 2025 m. birželį apklausė daugiau nei du tūkstančius 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų – dvigubai daugiau, nei įprastai reprezentatyviose apklausose.
NSI sudarytas pagal tarptautines metodikas, įtraukiant tris pagrindinius komponentus: fizinę sveikatą, emocinę sveikatą ir laimės jausmą.
Prie tyrimo prisidėjęs dr. Vaidas Dirsė teigia, jog tokia didelė tyrimo imtis – daugiau nei 2000 dalyvių – tikrai gerai atspindi visos šalies situaciją.
„Pats savo darbe dažniausiai susiduriu su ilgaamžiškumo entuziastais, kurie labai domisi šiais klausimais, todėl tyrimo rezultatai mane šiek tiek nustebino: kalbant apie bendrą tendenciją šalyje, dauguma nesidomi ilgaamžiškumu“, – pasakoja A. Dirsė.
Jis pabrėžia, jog šis tyrimas yra tęstinis, kas reiškia, jog ateityje bus tęsiamas su dar didesnė imtimi. Bus siekiama dar tiksliau ir nuodugniau ištirti lietuvių fizinę bei emocinę savijautą.
Anot A. Dirsės, dauguma gyventojų vis dar linkę gyventi „šia diena“ ir tiki, jog jei sunkiomis ligomis nesirgo jų tėvai – niekas negresia ir jiems patiems.
„Deja, dauguma žmonių vis dar taip mano, tačiau tiesa yra kitokia: genetika nulemia tik 10-20 proc. mūsų sveikatos“, – aiškina ekspertas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad bendra šalies savijauta yra vidutinė – nei prasta, nei gera. NSI siekia 64,1 balo iš 100.
Vos penktadalis gyventojų teigia besijaučiantys labai gerai ar puikiai, pusė savo savijautą vertina vidutiniškai, o trečdalis – prastai.
Pasak tyrimo autorių, šie skaičiai atskleidžia, kad emocinė gerovė Lietuvoje dar nėra visiems pasiekiama realybė, tačiau potencialas tobulėjimui – didžiulis.
Emocinė sveikata – silpniausia grandis
Pagal PSO-5 indeksą, Lietuvos emocinės sveikatos vertinimas siekia vos 61,5 balo – tai įvardijama kaip ribinė arba sumažėjusi gerovė.
Apklausa parodė, kad tik pusė gyventojų per pastarąsias dvi savaites jautėsi linksmi ir geros nuotaikos. Panašiai tiek jautėsi ramūs ir atsipalaidavę, o keturi iš dešimties teigė buvę energingi bei žvalūs rytais.
Tačiau net pusė apklaustųjų prisipažino jaučiantys nerimą be aiškios priežasties.
Vos 38 proc. lietuvių bent retkarčiais skiria laiko poilsiui, o trečdalis iš viso nesiima jokių streso mažinimo praktikų.
Paklausta, kodėl, jos manymu, lietuviai kol kas negali pasigirti puikia emocine sveikata, E. Laskauskaitė atsakė: „Problema slypi tame, kad daugelis žmonių, jaučiančių stresą ar įtampą, supranta savo savijautą, tačiau nieko nedaro, kad ją pakeistų.“
Anot jos, žmonės teisingai supranta, ką reikia daryti, kad padėtų sau atsipalaiduoti. Bėda tame, kad laiko šiems dalykams dauguma skiria gerokai per mažai.
„Geriausias būdas sau padėti – kuo dažniau bent trumpam išeiti į lauką, pabūti gryname ore. Taip pat yra daug įvairių užsiėmimų, kurie padeda sumažinti stresą, tokių kaip joga, pilatesas, ar netgi trumpos mankštos namuose“, – vardina E. Laskauskaitė.
Taip pat, pasak jos, kone svarbiausia pagalbos savo emocinei būklei dalis – kokybiškas miegas. Ji primena, jog kiekvieną naktį miegui reikėtų skirti bent 8 valandas.
Fizinė sveikata – smarkiai susijusi su emocine
Fizinės sveikatos indeksas Lietuvoje siekia 64,2 balo.
Daugiau nei pusė gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą, tačiau net 80 proc. bent trumpam buvo praradę produktyvumą dėl fizinės savijautos.
Dažniausi iššūkiai – miego trūkumas, nugaros ir sąnarių skausmai, nuovargis. Trečdalis apklaustųjų teigė, kad fizinė sveikata kliudo visapusiškai atsidėti darbui ar kasdienėms veikloms.
Vis dėlto, anot E. Laskauskaitės, tai taip pat itin glaudžiai susiję su emocinės sveikatos trūkumais: „Tyrimas parodė, kad fizinė ir emocinė savijauta yra labai glaudžiai susiję.
Būtent dėl prasčiausiai vertinamos emocinės sveikatos mažėja ir bendros savijautos balas.“
Tyrimas atskleidė ir netikėtą tendenciją – tik 19 proc. gyventojų rūpinimąsi savimi tiesiogiai sieja su sveikata. Dauguma jį supranta kaip poilsį ar neprivalomą savęs palepinimą.
Tai rodo, kad sąmoningas požiūris į sveikatos priežiūrą dar tik formuojasi.
Vos 12 proc. lietuvių naudoja išmaniuosius įrenginius sveikatos rodikliams stebėti, 10 proc. yra atlikę biologinio amžiaus ar kraujo tyrimus, kurie šiais laikais nesunkiai prieinami. Net 58 proc. lietuvių nėra bandę jokių ilgaamžiškumo praktikų.
Nors 44 proc. gyventojų profilaktiškai tikrinasi sveikatą bent kartą per metus, daugiau nei trečdalis pas gydytojus eina tik pasireiškus aiškioms sveikatos problemoms, o 14 proc. – vos kartą per dvejus metus.
Laimės indeksas – arčiau gerovės ribos
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) skalę, Lietuvos laimės indeksas siekia 66 balus iš 100.
Tai reiškia, kad šalis balansuoja ties vidutinės gerovės zona, artėjant prie „geros savijautos“ ribos.
Dauguma žmonių jaučiasi pakankamai laimingi, bet ne visada ramūs.
Nors tyrimas atskleidė nemažai visuomenės skaudulių, ekspertai įžvelgia ir vilties ženklų. Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad jiems svarbu giliau pažinti savo sveikatą, tačiau kol kas trūksta informacijos ir patogiai prieinamų priemonių.
Tyrimo rengėjai pabrėžia, kad Lietuvai šis indeksas siunčia tris svarbias žinutes: emocinė sveikata – stiprybės, o ne silpnumo ženklas; gera savijauta reikalauja pastangų; o rūpinimasis savimi – būtinybė, o ne prabanga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
