Dažniausiai žiūrinėjant Europos žemėlapį ši nykštukinė valstybė praslysta iš akių. Ji niekada nebuvo Europos strateginių interesų centre bei neturėjo didelės įtakos žemyno istorijai. Visgi šešta mažiausia pasaulio valstybė, apglėbta kaimyninių Šveicarijos ir Austrijos valstybių, didžiuojasi stulbinančiais gamtos lobiais, ekonominiu išsivystymu ir identitetu.
Lichtenšteino kunigaikštystė skaičiuoja trečiąjį savo nepriklausomybės šimtmetį. Šventosios Romos imperijos dalimi ji tapo 1719 metais, o visišką suverenitetą įgijo 1806-aisiais. Iki Antrojo pasaulinio karo Lichtenšteinas palaikė artimus ryšius su Austrija, tačiau šios pokario ekonominis nuosmukis privertė sudaryti sanglaudą su kita kaimyne – Šveicarija.
Tikrieji Lichtenšteino gyventojai labai didžiuojasi faktu, kad kunigaikštystė per visą savo istoriją buvo neutrali ir niekada nekariavo su priešiška šalimi. Savo valstybės vėliavą jie mato kaip taikos simbolį. Nuo seno čia gerbiamas žmogaus privatumas, o ypač - bankų klientų paslaptys.
Šalyje kariuomenė buvo panaikinta dar 1868 metais. Vis dėlto, pasak centrinės žvalgybos valdybos JAV puslapio, ginti Lichtenšteiną yra Šveicarijos Konfederacijos pareiga, tačiau pastaroji neturi jokios gynybos sutarties su nykštukiniu Lichtenšteinu.
Šiuo metu Lichtenšteine pripažinta valiuta yra Šveicarijos frankai. Įvažiuoti į šalį nereikia atskiros vizos – jei patenki į Šveicariją, galima toliau be patikros įsmukti ir į Lichtenšteiną. Turistai gali susimedžioti autentišką įvažiavimo į šalį štampą Vaduco (Lichtenšteino sostinės) turistų informacijos centre. Ženklelio kaina vos 5 litai.
Patogiausia valstybę pasiekti skrendant į Ciuricho oro uostą, o po to važiuoti traukiniu, arba per Vokietijos pietuose įsikūrusį Friedrichšafeno oro uostą, kurį aptarnauja nemažai pigių skrydžių kompanijų. Pats Lichtenšteinas neturi nė vienų oro vartų.
Nepaisant savo mažo dydžio ir ribotų gamtinių išteklių, Lichtenšteinas išsivystė į klestinčią, nepaprastai industrializuotą, laisvos verslininkystės valstybę. Gyvenimo standartai čia nenusileidžia didžiosioms Europos šalims. Neretai ji apibūdinama kaip Alpių kalnų mokesčių rojus. Tai vienintelė pasaulio valstybė, turinti daugiau registruotų įmonių nei gyventojų. Šių skaičius, beje, siekia vos 35 tūkstančius.
Keistasis Europos kampelis yra ir viena iš saugiausių šalių pasaulyje. Nusikalstamumas Lichtenšteine labai menkas. Nusikaltimai daugiausia būna nesmurtinio pobūdžio. Be to, kunigaikštystėje gatvėse patruliuoja daug gerai aprūpintų policijos pareigūnų. Vienintelė šalies kriminalinė problema išlieka slidūs žiemos kalnų keliai ir išgėrę vairuotojai.
Lichtenšteinas savo lankytojams siūlo puikias žygių pėsčiomis ar dviračiais po kalnus galimybes. Žiemą už prieinamą kainą galima slidinėti ar važinėti snieglente ir rogutėmis (tobaganu). Vandens pramogoms tinkama Reino upė – vienintelė skrodžianti kunigaikštystę. Itin populiarus jodinėjimas žirgais, bet tai gana nepigi ir aristokratiška pramoga.
Nuvilti neturėtų likti ir kultūros mylėtojai. Šalis dėl savo mažo dydžio buvo veikiama didesnių vokiškai kalbančių valstybių ar regionų - Vokietijos, Austrijos, Bavarijos, Šveicarijos ar Tirolio. Žymiausi muziejai susispietę šalies sostinėje Vaduce. Verta apsilankyti meno muziejuje bei Lichtenšteino nacionaliniame muziejuje. Taip pat dėmesio verti pašto ženklų ir slidinėjimo muziejai.
Patį Vaducą įmanoma greitai apeiti pėsčiomis. O jei paeisite bent kilometrą į šalį, nenustebkite, jog atsidursite jau kitame Lichtenšteino mieste. Malonu įkopti į miesto centre stūksantį kalną ir iš ten apžvelgti namų stogus. Pačioje kalno viršūnėje įsikūrusi kunigaikštystės princo pilis. Paprastiems turistams jos vartai, deja, lieka užverti.
Pagaliau, nereikėtų pamiršti pasmaguriauti Lichtenšteino vynu. Nors už butelį reiks sumokėti bent 50 litų, kiekvienas lašas atperka kainą. Vyno kokybė labai aukšta, o už šalies ribų jo gauti sunku. Vaducas yra nusėtas vynuogynų laukais, kuriuos puoselėja švelnus vasaros vėjas. Garsiausias vynuogynas priklauso šalies princui.
Šaliai, kurioje keistai susimaišęs laukinis kalnų grožis su urbanizacija, verta skirti nors vieną dieną. Ekonominis klestėjimas, neutralitetas, nenoras būti didžiųjų valstybių dalimi ir senos kultūrinės tradicijos – tai dalykai, Lichtenšteinui visada teikdavę išskirtinumo ir žavesio.
Vaduco gatvė ("News Bridgepix" nuotr.)
