Vis daugiau žmonių ieškodami būdų grūdintis išbando ne tik kontrastinio dušo procedūras, bet ir daug ekstremalesnį užsiėmimą – maudynes žiemą šaltame vandenyje ar ledo vonioje.
Vis tik VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Marius Snicorius konstatavo, kad vertinimai dėl maudynių šaltame vandenyje žiūrint iš mokslinės literatūros perspektyvos yra prieštaringi.
„Vieni lyg sako, kad tai pagerina net žmogaus psichinę būseną, hormoninius, oksidacinio streso mechanizmus ir panašiai. Kiti sako atvirkščiai – kad nustatoma net širdies pažaida, galimi ritmo, plaučių, kvėpavimo sistemos sutrikimai, kad tai net yra imuniteto sekinimas“, – komentavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Kai kurie daro didelę klaidą
Gydytojas konstatavo, kad tokia „pramoga“ dabar išties labai išpopuliarėjusi, tačiau įspėjo, kad kai kurie lįsdami į šaltą vandenį daro didelę klaidą.
„Žmonės ne tik į ežerus, eketes lenda, bet ir patys, būna, nusiperka specialias vonias, į kurias dedasi ledo ir panašiai, labai mėgsta po sporto čia įlįsti. Bet gerai „užsipumpavus“ iškart lįsti po sporto į tokią šaltą vonią niekas nerekomenduoja. Tai yra dažna klaida, ką daro jaunimas – labai įkaitę lenda į tokią kontrastingą temperatūrą. Tai gali sukelti bėdų, kurių dalis gali būti urologinės“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie tai, kaip toks temperatūrų kontrastas veikia žmogaus fiziologiją, gydytojas atkreipė dėmesį, kad vienas momentų yra psichologinis.
„Žmogus pajunta didžiulį adrenalino pliūpsnį, net savotišką euforiją. Žiūrint fiziologiškai, dėl kraujagyslių susitraukimo mityba smegenims keliasdešimt sekundžių net sutrinka, dėl to žmonės tarsi būna sumišę įšokus į eketę. Tas pirminis šokas įšokus į vandenį trunka apie 30 sekundžių.
Tai yra labai pavojingas periodas, nes tuomet žmogus kaip ir nelabai gali sukontroliuoti savo kvėpavimo, jis pasidaro dažnas, greitas, gilus, kartu gali atsirasti raumenų susitraukimai ar kažkoks broncho spazmas, pablogėti kvėpavimas. Šis laikas – labai svarbus etapas, kad žmogus nepadarytų kažkokių esminių klaidų – nenertu visu kūnu į gilumą, kad viskas nesibaigtų liūdnai“, – perspėjo M. Snicorius.
Aktyvina imunitetą, bet ir labai aprauna širdį
Nepaisant to, yra įrodymų, kad tokios maudynės paveikia imunitetą, padaugėja imunitetą veikiančių medžiagų išsiskyrimas, ypač tiems žmonėms, kurie tuo užsiima dažnai.
„Kitaip sakant, taip yra aktyvinamas imunitetas ir jo aktyvumas didesnis. Tai reiškia, kad žmogus paruošia organizmą kovai su įvairiais virusais, bakterijomis ir ligomis, kurios galėtų prikibti. Taip pat yra pastebėta, kad prie tam tikrų jungiamojo audinio ligų tokios maudynės galėtų duoti teigiamos naudos.
Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartu tai yra apkrova širdžiai, kvėpavimo sistemai. Širdininkams niekas nerekomenduoja šių ekstremalių pramogų, tai yra tokiems žmonėms, kurie jau yra po kelių infarktų ar turi labai nekoreguotą kraujospūdį, pažengusią aterosklerozę“, – vardijo gydytojas.
„Vieni lyg sako, kad tai pagerina net žmogaus psichinę būseną, hormoninius, oksidacinio streso mechanizmus ir panašiai. Kiti sako atvirkščiai – kad nustatoma net širdies pažaida, galimi ritmo, plaučių, kvėpavimo sistemos sutrikimai, kad tai net yra imuniteto sekinimas.“
Dar viena tokių maudynių rizika – galimi ritmo sutrikimai: „Todėl tai ypač pavojinga ir jauniems žmonėms, kurie yra visiškai nesityrę. Būna toks dalykas kardiogramoje kaip intervalo prailgėjimas, tai širdies ciklo tam tikra susitraukimo dalis. Nustatyta, kad prie tokios būklės net maudantis baseine drungname vandenyje, nuo 70 iki 80 proc. žmonių atsiranda kad ir laikinų ritmo sutrikimų. O maudantis šaltame vandenyje išvis yra rizika, kad širdis gali net sustoti. Yra aprašyta ir staigių mirčių atvejų net patyrusiems plaukikams.“
Tuo metu vyresnio amžiaus žmonėms daugiau rizikų kyla dėl gretutinių ligų. „Paprastai kraujagyslės ir širdelė jau būna ne ta, kad atlaikytų labai dideles apkrovas, tad svarbu, kad tokios maudynės ilgai netruktų“, – patarė M. Snicorius.
Ne tik prostatitai, bet ir galimas nevaisingumas
Pašnekovas įspėjo, kad jaunimui sveikatą reikėtų apsaugoti ir iš urologinės pusės.
„Dažniausiai jauniems vyrams, kai pasidžiaugiama maudynėmis šaltame vandenyje, prasideda ir prostatos, ir šlapimo pūslės uždegimai, gali kilti net ir sėklidės uždegimai, įvairūs skausmai dubens srityje, yra net tokia diagnozė lėtinis dubens skausmas“, – vardijo urologas.
Jis įspėjo, kad tarp ilgalaikių tokių maudynių pasekmių – galimas ir nevaisingumas.
„Jei tai yra sėklidžių uždegimas, tai gali net turėti įtakos vyro vaisingumui. Ir jei tokiomis maudynėmis užsiima labai jaunas jaunuolis, kuri dar neturi vaikų, tai jis rizikuoja savo vaisingumu ateityje. O jei kalbant apie prostatą, tokie lėtiniai uždegimai paprastai kartojasi, kartojasi skausmai, diskomfortas, šlapimosi bėdos, gali net prasidėti ankstesni erekcijos sutrikimai.
Kiti net jei ir žino, kad turi jautresnę prostatą, bet nusprendžia, kad tarsi nori taip save pagrūdinti, vėliau įklimpsta į gana dideles problemas. „Užsidegusią“ prostatą, kaip vadina urologai, „užgesinti“ ne taip paprasta. Tokie skausmai gali trukti ne tik mėnesiais, bet maudimas ir diskomfortas, trukdantis užsiimti kasdiene veikla gali trukti metų metais“, – konstatavo M. Snicorius.
Į ledinį vandenį po pirties – dar blogiau
Nors įprasta praktika, kad po karštos pirties šokama tiek į eketę, tiek vandens telkinį ar voliojamasi sniege, gydytojas įspėjo, kad toks kontrastas gali pridaryti dar daugiau bėdos.
„Kalbant apie vyrus, kad ir kaip gali būti paradoksalu, minėtas problemas sukelia ne tik šaltos maudynės, bet ir sėdėjimas pirtyje ant šiltų paviršių, kai sėdima be jokios apsauginės lentelės ar pagalvėlės. Vyrai labai kaitina tarpvietę, kas vėl gali sukelti uždegiminį atsaką, kas turi problemas su prostata, šlapimo pūsle. O jei ar padarome temperatūrų kontrastą, tiesiog šaukiamės problemų.
„Jei tai yra pačios pirmosios maudynės, jos neturėtų trukti ilgiau nei viena minutė. Nes pirmos 30 sekundžių yra šokas ir vėliau kelios minutės yra labai svarbios ir negrūdintam organizmui gali turėti rimtų pasekmių. Tad nepratusiam organizmui tai turėtų trukti iki minutės. O išlipus svarbu sušilti.“
Moterims greita kita bėda – šlapimo pūslės uždegimai. Dažnas šlapinimasis, pūslės dirglumas, tie patys skausmai pilvo apačioje, apie šlapimo kanalą – po tokių pramogų moteris gali patekti į tokias bėdas. Dažniausiai tas kontrastas po pirties patekus į labai šaltą temperatūrą gali pabloginti šiuos dalykus“, – pasakojo urologas.
Be to, jis pridūrė, kad yra pastebėta, jog taip staigiai atšaldžius kojas įsijungia refleksiniai mechanizmai, paūmėja šlapinimosi problemos, nors ir nėra infekcijos.
Po tokių maudynių moterims besikartojančios galimos problemos būtų šlapimo pūslės uždegimai ir skausminis sindromas dubens srityje ir pilvo apatinėje dalyje.
Alkoholis dar viską pablogina
Prakalbus apie dar vieną dažną tokių pramogų atributą – alkoholinių gėrimų vartojimą, gydytojas buvo griežtas.
„Prostata lygiai taip pat nedraugauja ir su alkoholiu. Vyrai, būna, po tokių pirtelių atvažiuoja į priėmimo skyrių net sušlapimo sulaikymu, nes prostata tiek užsidega, užburksta, kad net nebegali prasišlapinti ir tada tenka kateterizuoti, kišti vamzdelius į šlapimo pūslę, kas tikrai nėra malonu, skirti vaistus, antibiotikus, priešuždegiminius vaistus.
Iš kardiologinės pusės alkoholis lygiai taip pat aprauna kardiovaskulinę sistemą. Taigi rizika įvairių koronarinių įvykių – ritmo sutrikimų, net infarkto rizika didžiulė“, – įspėjo M. Snicorius.
Patarimai, kuriuos būtina įsiminti
Mėgstantiems mėgautis pirtimi ir vėliau vis tik grūdintis šaltame vandenyje gydytojas patarė pirmiausia bent jau nesėdėti ilgai ant karšto paviršiaus – užtektų pasidėti storą rankšluostį, pirtyje galima ir pastovėti.
„Jei norima šokti į eketę, būtų gerai bent kažkiek sekundžių leisti organizmui adaptuotis prie staigių temperatūros pasikeitimų, kad organizmui būtų mažesnis šokas“, – patarė jis.
Tai pat svarbu į vandenį nepulti stačia galva, nenerti visu kūnu. Jei į eketę lendama ne po pirties, prieš šokant į vandenį būtų gerai bent šiek tiek padaryti lengvus apšilimo pratimus, suaktyvinti širdies veiklą, kad būtų mažesnė apkrova širdžiai ir kraujagyslių sistemai:
„Jei tai yra pačios pirmosios maudynės, jos neturėtų trukti ilgiau nei viena minutė. Nes pirmos 30 sekundžių yra šokas ir vėliau kelios minutės yra labai svarbios ir negrūdintam organizmui gali turėti rimtų pasekmių. Tad nepratusiam organizmui tai turėtų trukti iki minutės. O išlipus svarbu sušilti.“
Kam tikrai griežtai negalima šaltų maudynių?
Paklaustas, kad šiukštu negalima lįsti į ledinį vandenį, iš urologinės pusės pašnekovas to daryti nepatarė tiems, kurie turi tokias diagnozes kaip lėtinis prostatitas, lėtinis cistitas, kuris gali būti tiek vyrams, tiek moterims.
„Kita grupė būtų pacientai, kurie turėję rimtesnių kardiovaskulinių problemų – turėję širdies infarktų ar insultų, turi pažengusią aterosklerozę, vožtuvų nesandarumus. Ypač tie žmonės, kurie turi širdies rimto sutrikimų, ne tada tokios maudynės gali baigtis fatališkai“, – įsopėjo jis.
Gydytojas patvirtino, kad tokios bėdomis besiskundžiančių pacientų padaugėja būtent prasidėjus tokių maudynių sezonui.
„Tai sezoniška problema, pagausėjimas konsultuojant pacientus tada tikrai jaučiasi. Jie patys sako: „Daktare, prisidirbau, nors ir žinau, kad nereikia, bet štai šventėme kažką, nusprendėme įvairiau sutikti Naujus metus“. Pacientų pagausėjimas tikrai jaučiasi, nes šis dalykas populiarėja“, – teigė M. Snicorius.
Pasak jo, dažniausia problemos ir prasideda nuo tokių pavienių atvejų, kai žmogus sugalvoja ekspromtu nusimaudyti ar vyko kažkokia šventė pirtyje.
„80 proc. ir daugiau yra tokie atvejai. Žmonės, kurie tą daro ilgesnį laiką, tuo užsiima atsargiau, grūdintis jie pradeda atėjus rudeniu ir šiuos dalykus organizmas geriau toleruoja. Aišku, ir jie turi prostatos problemų, bet tai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis, jie susitaiko su tuo, kad būna skausmų, audimų, šlapinimosi bėdų“, – konstatavo gydytojas.
