Laboratorinė medicina vystosi kosminiu greičiu. Įdiegtas plačiausias tyrimų spektras, taikomos inovatyvios metodikos, robotizuotos sistemos užtikrina nepriekaištingą tikslumą. Dirbtinis intelektas jau kelis kartus pagreitina analizės procesą, o genetikos ir ilgaamžiškumo tyrimų srityje vyksta stulbinantis proveržis, rašoma pranešime spaudai.
Apie tai, ką šiandien gali atskleisti kraujo tyrimai ir kaip jie keičia požiūrį į sveikatą, kalbamės su medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovu gydytoju Svajūnu Barakausku.
Kaip pasikeitė laboratorinė medicina per pastaruosius 25 metus – nuo tada, kai įsteigėte pirmąją privačią laboratoriją Lietuvoje? Kiek dabar daugiau sužinome apie sveikatą iš kraujo lašo?
Matome esminius pokyčius – tarsi būtume praėję abėcėlę nuo „A“ iki „O“. Daug inovatyvių kraujo tyrimų dar rikiuojasi eilėje, kol bus pradėti taikyti kasdienybėje.
Tačiau pradėkime nuo esmės. Dabar šeimos gydytojas gali skirti žymiai daugiau ir tikslesnių tyrimų, jie tapo nepakeičiamu kasdieniu pagalbininku. Atsirado didžiulės galimybės daug anksčiau, greičiau ir kokybiškiau įvertinti paciento būklę ir diagnozuoti ligas, efektyviau jas stabdyti ir gydyti. Mokslinėse konferencijose pabrėžiama, kad daugelyje gydymo įstaigų laboratorija užima vos 5–7 proc. biudžeto, tačiau ji leidžia patvirtinti apie 80 proc. diagnozių.
Dabar visiškai automatizuotose laboratorijose kasdien atliekama aibė tyrimų: bendraklinikinių, biocheminių, vėžio žymenų, alergijos, hormonų, mikrobiologijos, lytiškai plintančių ligų, citologinių, genetinių, mikrobiotos, mikrobiomo ir kt. Ne tik modernius analizatorius, bet ir naujausias tyrimų metodikas įdiegiame praktiškai vienu metu kaip ir Vakarų Europos pažangios laboratorijos.
Iš kraujo galima gauti tūkstančius atsakymų apie sveikatą. Laboratorinės medicinos galimybės šiandien yra labai plačios, tačiau realus naujovės pritaikymas labai priklauso nuo bendradarbiavimo su gydytojais, kiek jiems ir jų pacientams bus reikalinga ir naudinga.
Kokie kraujo tyrimai dabar užima „liūto dalį“?
Pirmauja bendras kraujo tyrimas, kuris šiandien jau apima virš 30 parametrų. Medicinoje jis naudojamas labai seniai, bet nuolatos tobulėja. Bendras kraujo tyrimas suteikia itin daug informacijos bei leidžia pastebėti patologinius pokyčius dar ankstyvoje stadijoje, todėl išlieka numeris vienas.
Toliau seka kardiologinei būklei įvertinti skirta lipidograma, kuri pateikia išsamią kraujo riebalų sudėties analizę bei rizikos įvertinimą. Taip pat didelę tyrimų dalį sudaro kepenų fermentų tyrimai, kurie yra labai informatyvūs ir santykinai pigūs. Svarbią vietą užima ir priešoperaciniai tyrimai, kraujo krešumo rodikliai ir kt.
Vis daugiau atliekama vitamino D tyrimų, apie kurių svarbą Lietuvoje mūsų laboratorijos specialistai ir bendradarbiaujantys gydytojai prakalbo pirmieji. Tai tyrimas, kuriam anksčiau buvo nepelnytai nepakankamai skiriama dėmesio. Šiuo metu žinome, kad vitamino D pakankamas kiekis kraujyje gerina bendrą sveikatą, psichologinę būklę, turi įtakos priešuždegiminiams, priešvėžiniams procesams.
Akivaizdu, kad ateityje dar labiau išaugs mikrobiotos bei mikrobiomo tyrimų dalis. Šie tyrimai skirti mūsų mikrofloros analizei. Jie vaidina itin svarbų vaidmenį nutukimo, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų prevencijoje.
Laboratorinė medicina vystosi kosminiu greičiu. Įdiegiamos inovatyvios technologijos, tiriami nauji biožymenys ateityje dar labiau pagerins ankstyvą ligų prevenciją ir diagnostiką.
Ar efektyviai išnaudojame profilaktinių tyrimų galimybes, prevencines programas?
Kraujo tyrimų panaudojimas sveikatos profilaktikai nuolat auga, bet jis dar nėra pakankamas. Pagal dabartinį finansavimą Lietuva atitinka daugelį Europos standartų. Tačiau diagnostika nuolat tobulėja, todėl tyrimų sąrašas turėtų būti dinamiškas – plečiamas. Pavyzdžiui, širdies ligų, kurios išlieka pagrindine mirties priežastimi, prevencijoje papildomi tyrimai, leidžiantys anksti įvertinti kraujagyslių sienelių būklę ir širdies raumens pažeidimą, galėtų padėti pradėti gydymą daug anksčiau.
Gerai žinoma, kad jeigu laiku diagnozuojamas besivystantis lėtinis susirgimas, dažnai pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą, parinkti tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, sumažinti žalingus įpročius. Tai leidžia žymiai pagerinti gyvenimo kokybę, gali padėti sustabdyti ligą.
Galime pasidžiauti, kad profilaktinės patikros programos daugeliui žmonių tapo įprastos ir formuoja įprotį reguliariai stebėti savo sveikatą. O didžiausias apdovanojimas, kai pajuntama konkreti nauda savo gyvenimo kokybei.
Šiuo metu dažnai pabrėžiama, kad viena svarbiausių besivystančių laboratorinės medicinos krypčių – genetiniai tyrimai. Tai bus lūžio taškas taikant personalizuotą gydymą?
Genetikų proveržis turėtų būti labai stiprus. Per artimiausius penkerius metus planuojama sukurti žmogaus genetinį pasą, pagal kurį bus galima prognozuoti kraujotakos, onkologines, metabolines ligas, individualiai taikyti gydymo ir prevencines priemones. Tai bus tarsi atraminė pozicija – aiškiai matysime, kokį genetinį bagažą atsinešėme į pasaulį. Didžioji dalis šių tyrimų bus atliekama tik kartą gyvenime, o žmogus turės išsamią informaciją, kuri ateityje leis tiksliau koreguoti kitus tyrimus ir stebėjimo strategijas.
Manau, kad tiek universitetinėse, tiek privačiose laboratorijose genetiniai tyrimai bus plačiai naudojami. Štai jau dabar asmeninei odos priežiūrai ir tiksliniam gydymui savo laboratorijose įdiegėme unikalų genetinių tyrimų komplektą – vienintelį Baltijos šalyse. Panašūs metodai pasaulyje skaičiuojami bene ant vienos rankos pirštų. Tai pavyko padaryti glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais.
Šis naujausias tyrimas gali būti puikiu pavyzdžiu, kaip genetikos, laboratorinės medicinos ir biotechnologijų pasiekimai atveria naują sveikatos priežiūros erą.
Dar viena naujausia banga – sveiko ilgaamžiškumo išsaugojimas. Kokie šioje srityje jau naudojami perspektyvūs biomarkeriai, padedantys sekti pakeistų gyvenimo įpročių poveikį sveikatai ir senėjimo procesams?
Ši sritis dar gana jauna ir nauja. Dabar vis daugiau žmonių stengiasi gyventi sveikai. Jiems į pagalbą ateina tam tikri tyrimai, padedantys sužinoti, ar iš tiesų einama teisingu keliu. Vienas didžiausių pastarųjų metų proveržių – suPAR baltymo tyrimas, atliekamas iš kraujo mėginio. Jis parodo, koks yra tikras žmogaus biologinis amžius. Jeigu jis yra didesnis, nei pase suskaičiuoti metai, vadinasi, tam tikros organizmo sistemos yra perkrautos ar sutrikusios, neigiamai veikia medžiagų apykaitos ir kiti rizikos veiksniai.
Tyrimas leidžia numatyti ir kontroliuoti vieną svarbiausių organizmo priešų – lėtinį uždegimą, kuris skatina lėtinių ligų vystymąsi bei amžėjimą. Be to, su amžiumi uždegimai tampa dažnesni ir pavojingesni. Todėl dabar turime galimybę įvertinti gyvenimo trukmę – t.y. sužinoti, kaip greitai žmogus sensta.
Dažniausiai ilgaamžiškumo tyrimus atlieka 35–45 metų žmonės. Paklausus, kodėl jiems tai svarbu, daugelis atsako: „Noriu žinoti, ką dar galiu pakeisti savo gyvenime.“ Tai labai teisingas požiūris, nes tai – idealus laikotarpis imtis veikti, kol dar nėra pažengę lėtiniai procesai organizme.
Ilgaamžiškumo tyrimai labai aiškiai parodo: jei žmogus metė rūkyti ar vartoti alkoholį, po pusės metų ar metų matomi reikšmingi pokyčiai tyrimų rezultatuose. Tai įrodo, kad procesai yra santykinai grįžtami. Čia slypi didžiausia šių tyrimų vertė – žmogus konkrečiai įvertina savo pakeistų gyvenimo įpročių naudą.
Kokią perspektyvą laboratorinėje medicinoje turi dirbtinis intelektas?
Dirbtinis intelektas jau yra nepamainomas pagalbininkas, ypač interpretuojant didelius duomenų kiekius ir pateikiant juos gydytojui tolesniam klinikiniams interpretavimui. Tačiau dirbtinio intelekto įrankis turėtų būti naudojamas tik kaip pagalbinė priemonė.
Šiuo metu vyksta didžiulės studijos, kuriamos duomenų sisteminės bazės ir apibendrinimai, jau yra pateikta pasiūlymų, kaip dirbtinį intelektą galima pritaikyti laboratorijos kasdienėje praktikoje, atliekant kraujo tyrimus, įvertinant, analizuojant gautus rezultatus ir pan. Kol kas stebime, kaip šį įrankį bando taikyti užsienio kolegos. Kai sistema bus patvirtinta ir turės teisėtą naudojimo leidimą klinikinėje praktikoje, ją įsigysime ir pradėsime taikyti savo laboratorijose. Ir ta diena ateis tikrai greitai.
Kitoje laboratorinės diagnostikos srityje – vėžio nustatymui, mes jau kasdien naudojame patikimą dirbtinio intelekto produktą, sukurtą JAV, patvirtintą naudoti Europoje. Jį įsidiegėme pirmieji Baltijos šalyse ir taikome onkocitologiniams – gimdos kaklelio vėžio tyrimams. Darbo procesą tai pagreitino net keturis kartus. Tačiau būtina pabrėžti, kad šis dirbtinio intelekto produktas gali būti naudojamas tik gydytojo patologo.
Vis tik išlieka gyvybiškai svarbios gydytojo žinios ir glaudus bendradarbiavimas su laboratorijos specialistu. Tai padeda išspręsti papildomai apie 70 proc. klausimų, kurie gali kilti vertinant laboratorinius rezultatus arba identifikuojant sudėtingus ligų atvejus.
