Pasakoti viešai atsisakė
Išgirdusi šią istoriją smagiai pasijuokiau ir, čia pat toptelėjus profesinei minčiai, gydytojui pasisakiau, kur dirbu, ir kad būtų labai smagu aprašyti tokias smagias istorijas iš odontologo kabineto. Gal jis galįs jų tiek papasakoti, kad pavyktų jas visas sudėti į straipsnį? Mano gydytojo veidas persimainė, jis kategoriškai atmetė mano pasiūlymą, o linksmi pasakojimai odontologo kabinete nuo to karto baigėsi.
Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantai sutiko prisiminti ir viešai atskleisti tas akimirkas iš savo darbo, kurios jiems ir praėjus laikui vis dar sukelia šypsnį. Tiesa, didžioji dalis jų pasidalijo prisiminimais dar iš jaunystės ar rezidentūros laikų.
Ar krūtys nesusprogs?
Kartais gydytoją gali pralinksminti ir susirūpinusio paciento klausimas. Plastikos chirurgas dr. Vytautas Jankūnas sako neretai išgirstantis savo susirūpinusių pacienčių, kurioms įsiūti krūtų implantai, klausimo, ar jos galėsiančios skristi lėktuvu ar plaukti keltu. „Ar krūtys nesprogs?“ – štai kas joms neduoda ramybės. Chirurgas joms paaiškina: „Labai daug moterų su dirbtinėmis krūtimis skraido ir laivais plaukioja, bet nesprogsta“.
V. Jankūną prajuokino ir dar viena pacientė, kuriai buvo suleista botulino injekcija. Gydytojas moterį perspėjo, kad savaitę po procedūros negalima vartoti alkoholio. Praėjus kelioms dienoms sunerimusi moteriškė paskambina gydytojui: „Išgėriau alkoholio. Kas man bus?“ „Nieko, tik apsvaigsite, – paaiškina chirurgas. – Tik tiek, kad botulinas praras savo efektyvumą“.
Rezidentiškas sapnas
Gydytojas traumatologas Markas Fiodorovas prisiminė dar rezidentūros laikų smagų nuotykį: „Budžiu. Vidurnaktį man paskambina medicinos sesuo ir liepia skubiai ateiti į operacinę. Greitai nubėgu, o ten tamsu, tuščia. Piktas nueinu pas seselę ir klausiu: „Kodėl skambinate man iš anksto, kol ligonis dar neparuoštas?“ Ji išpūtusi akis sako: „Aš jums neskambinau“. Iš pradžių pamanau, kad mane kažkas apgavo, bet paskui pagalvojęs supratau, kad iškvietimas buvo labai tikroviškas sapnas, į kurį sureagavau. Dar neturėjau budėjimo patirties, labai jautriai reaguodavau į kiekvieną dirgiklį. Tai buvo labai rezidentiškas sapnas. Juoko visiems buvo nemažai“.
Žmona vos nenumarino vyro
Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas papasakojo anaiptol nelinksmą istoriją, bet kaip pats ją pavadino – tragikomišką, kurios moralas, anot jo, būtų toks: „Dėl vyrų pasitikėjimo žmonomis šios juos gali ir nugalabyti visai to nenorėdamos“. Pasakojimą gydytojas pradeda nuo paaiškinimo, kad dėl vaistų vartojimo vyrai labai pasitiki savo antrosiomis pusėmis. Jei jos paduos tabletę, šie ją išgers užsimerkę. Ironiška, bet su gydytojais tie patys vyrai linkę pasiginčyti. O štai kur nuveda toks pasitikėjimas savo žmonomis: „Viena moteris sirgo astma, o sergant šia liga, kaip žinote, kamuoja dusulys. Ji gėrė labai stiprius vaistus – hotaidą. O jos vyras buvo sveikas, bet kartą jį irgi ėmė kamuoti dusulys. Tačiau jį sukėlė širdies ritmo sutrikimas, bet sutuoktiniai to nežinojo. Žmona vyrui davė savo vaistų. Kadangi hotaidas smarkai išplečia bronchus, iš pradžių vyrui pagerėjo, bet praėjus kiek laiko jam pasidarė dar blogiau, nes šie vaistai paspartina širdies ritmą, o būtent širdies ritmo sutrikimas jam ir sukėlė dusulį. Vyrą teko guldyti į ligoninę“.
Gėrė žvakutes nuo hemorojaus
Kitas R. Sabūno pasakojimas tragedijos elementų neturi. „Keturiasdešimtmečiui vyrui nuo hemorojaus išrašiau žvakučių. Juk turbūt žinote, kad jos įleidžiamos į išangę, bet šis pacientas, nors ir buvo išsimokslinęs, protingas, to nežinojo. Tad žvakutes gėrė. Sąžiningai. Kadangi jam pagerėdavo tik protarpiais, jų vis pirko ir pirko. Ir gėrė.ū9 Taip pat laikėsi dietos, darėsi specialias voneles, bet vis tiek sugrįžo pas mane. Tik čia ir išsiaiškinome, kaip iš tiesų žvakutės vartojamos. Žinoma, jos nepakenkė, bet ir nepadėjo“.
Pagrasino valdžia
Neurologas Viktoras Rimas Geraskinas su šypsniu prisiminė darbą sovietmečiu. Gydytojas papasakojo istoriją, kaip sutramdė aikštingą pacientą. Žinoma, šiais laikais tokie metodai jau nebepadėtų. „Į ligoninę kartkartėmis atvykdavo labai aikštingas rusakalbis pacientas, kuris viskuo labai skųsdavosi, jam viskas būdavo negerai, vos tik jis įkeldavo koją į palatą. Tada dirbau skyriaus vedėju. Ir štai vėl sulaukėme to vyriškio. Gydytojas, kuriam teko jį gydyti, atėjęs pas mane skundžiasi, kad tiesiog bijo to vyro. Aš jį nuraminau ir nuėjau į palatą. Įėjęs tvirtai rusiškai paklausiau: „Ar jums nepatinka tarybinė tvarka? Galėčiau apie jūsų nusiskundimus kai kam iš aukščiau pranešti“. Paciento veidas persimainė, jis labai išsigando ir patikino, kad jam viskas patinka ir viskas yra gerai. Daugiau niekada iš jo neišgirdome jokių nusiskundimų“.
Ligita Sinušienė
vlmedicina.lt
