Gydytojai pabrėžia, kad šie simptomai nebūtinai išduoda naviką – kiekvienas jų gali turėti ir kur kas dažnesnių priežasčių. Tačiau jei simptomai užsitęsia, keičiasi ar kelia nerimą, būtina pasitarti su gydytoju, rašoma express.co.uk.
1. Sunkumas aiškiai išreikšti mintis
Vienas iš mažiau akivaizdžių įspėjamųjų ženklų – sunkumas reikšti mintis žodžiais. Dr. Lauros Standen ir profesorės Suzanne Scott (The Conversation) tyrimuose pacientai pasakojo, kad jiems buvo sunku prisiminti žodžius, formuluoti sakinius ar palaikyti nuoseklius pokalbius. Kai kurie sakė, jog iš pradžių nekreipė į tai dėmesio.
Tokie sunkumai gali atsirasti, kai navikas paveikia kalbos apdorojimo sritis smegenyse – kairiąją kaktinę ar smilkinio skiltis.
Nors trumpalaikiai sutrikimai gali būti dėl nuovargio, streso ar nerimo, nuolatiniai ar staiga atsiradę kalbos sunkumai, ypač lydimi kitų nerimą keliančių pokyčių, turėtų paskatinti apsilankymą pas gydytoją sveikatos tyrimams.
2. „Smegenų rūkas“ ir bendri atminties sutrikimai
„Smegenų rūku“ vadinamas sunkumas susikaupti, lėtas mąstymas, užmaršumas ar protinis nuovargis.
Šis simptomas dažnai klaidingai priskiriamas kasdieniam stresui ar miego trūkumui. Vienai pacientei sumišimas iš pradžių buvo aiškinamas menopauze, kiti manė, kad priežastis – stresas darbe ar įprastas išsekimas.
Dr. Shiao-Pei Weathers aiškina, kad kai „smegenų rūkas“ pasireiškia kartu su kalbos ar regos pokyčiais, tai gali rodyti, jog navikas paveikė pažintines smegenų sritis. Dėl to pacientai kartais pamiršta svarbius dalykus ar tiesiog pastebi, kad jų sprendimų priėmimas sutrikęs, todėl atpažinti ligą anksti būna sunku.
3. Tirpimas ar dilgčiojimas vienoje kūno pusėje
Pacientai dažnai mini naujus pojūčius, tokius kaip tirpimas, dilgčiojimas ar „adatėlių“ jausmas galūnėse ar kitose kūno vietose, ypač kai jie pasireiškia tik vienoje kūno pusėje.
Vienas pacientas pasakojo, kad tirpo pusė liežuvio ir burnos, kitas jautė dilgčiojimą per visą ranką.
Tokie pojūčiai atsiranda, kai navikas paveikia smegenų motorines ar jutimo sritis, atsakingas už judesius ir pojūčius. Nors priežastys gali būti ir užspausti nervai, migrena ar prasta kraujotaka, neurologai rekomenduoja, kad nauji ar užsitęsę simptomai visada būtų įvertinti gydytojo.
4. Regos pokyčiai bei sutrikimai
Regėjimo sutrikimai gali būti subtilūs, bet svarbūs. Vienas pacientas pranešė dr. Weathers tyrime, kad žiūrėdamas televizorių pradėjo matyti dvigubą vaizdą, o kitas teigė, jog tiesios linijos ėmė atrodyti išlenktos.
„Pagalvojau, kad mums atsiuntė brokuotus puodelius, nes jie visi atrodė ovalūs“, – prisiminė pacientas.
Šie simptomai pasireiškia, kai navikas spaudžia pakaušio sritį ar regos takus. Jie gali pasireikšti neryškiu, dvigubu matymu, šoninės regos praradimu ar net vaizdo „papilkėjimu“ stojantis.
Staigūs regėjimo pokyčiai, ypač kai juos lydi galvos skausmai, silpnumas ar kalbos sutrikimai, turi būti ištirti. Optometristai kartais gali pastebėti padidėjusio kaukolės spaudimo požymius net įprasto akių patikrinimo metu.
5. Sutrikusi koordinacija ir pasikeitusi rašysena
Rankų-akių koordinacijos pokyčiai, tokie kaip suprastėjusi rašysena ar sunkumai atliekant tikslius judesius, gali rodyti naviko poveikį smegenėlių ar motoriniam smegenų žievės regionui.
Pacientai pasakojo, kad staiga, visiškai netikėtai, jų raštas tapo neįskaitomas, o įprastos kasdienės užduotys – pvz., marškinių sagų užsegimas – tapo sudėtingos.
Nors trumpalaikiai išsiblaškymo ar pavargimo momentai normalūs, nuolatinis smulkių judesių ar pusiausvyros blogėjimas turėtų būti tiriamas neurologiškai. Mažiems vaikams tai gali pasireikšti tuo, kad jie vėl pradeda ropoti ar judėti kaip kūdikiai.
6. Asmenybės bruožų ar elgesio pokyčiai
Net subtilūs nuotaikos, motyvacijos ar elgesio pokyčiai gali būti ankstyvas signalas, kad smegenyse kažkas ne taip. Viena pacientė pasakojo, kad tapo neįprastai irzli ir apatiška, tačiau manė, jog tai perdegimas.
Navikai, veikiantys kaktinę ar smilkininę smegenų skiltis, gali paveikti asmenybės bruožus, emocijų reguliaciją ir net elgesį.
Dažnai tokius pokyčius pirmieji pastebi šeimos nariai ar draugai. Dr. Standen ir prof. Scott teigia, kad staigus abejingumas, dirglumas ar susidomėjimo praradimas neturėtų būti ignoruojamas, ypač jei kartu pasireiškia kalbos ar atminties sutrikimai.
7. Stiprūs, nuolatiniai galvos skausmai
Galvos skausmas – dažniausiai atpažįstamas smegenų naviko simptomas, tačiau navikui būdingi skausmai dažnai skiriasi savo intensyvumu ir trukme. Pacientai juos apibūdina kaip kitokio pobūdžio skausmus, kurie stiprėja rytais arba gulint, lenkiantis ar kosint.
Shelby Espinosa, kuriai 22-ejų buvo diagnozuota meduloblastoma, prisiminė galvos skausmą, nuo kurio „teko sustoti kalbėti ir laikyti galvą rankomis“. Kitas pacientas, Seanas O’Brienas, netgi patyrė aklumo epizodus ir toliau stiprėjančius skausmus, rodančius skysčių kaupimąsi smegenyse.
Dr. Weathers pabrėžia, kad ilgalaikiai ar pasikartojantys galvos skausmai, ypač lydimi pykinimo, vėmimo ar kitų neurologinių simptomų, visada turėtų būti vertinami rimtai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

