Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna vis daugiau pranešimų iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų apie sulaikytus asmenis, vežančius iš Lietuvos gyvūnus augintinius nesilaikant reikalavimų.
Vieningi naminių gyvūnėlių nekomercinio judėjimo reikalavimai išdėstyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 998/2003. Šiame reglamente numatyta, kad gyvūnai augintiniai (šunys, katės, šeškai), vežami iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės į kitą, turi turėti ES gyvūnų augintinių pasus, o vežant iš trečiųjų šalių į ES – valstybinio veterinarijos gydytojo išduotus veterinarijos sertifikatus. Šiais dokumentais turi būti patvirtinta, kad gyvūnai vakcinuoti nuo pasiutligės bei atliktos kitos profilaktikos priemonės, kurių reikalauja valstybė, į kurią vežami gyvūnai.
,,Nekomercinis gyvūnų augintinių judėjimas – kai savininkas ar kitas fizinis asmuo vežasi ne daugiau 5 gyvūnų, kurie nėra skirti parduoti ar perleisti kitam savininkui ir atsako už jų priežiūrą vežimo metu. Problemos atsiranda, kai asmenys neprisipažįsta, kad veža gyvūnus komerciniais tikslais. Valstybių kompetentingos institucijos, vykdydamos kontrolę, paprastai nustato reikalavimų pažeidimus ir imasi adekvačių priemonių, kad išvengtų rizikos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai norintys pasipelnyti, neatsakingi ar nelegalia veikla besiverčiantys prekeiviai parduoda sergančius, neskiepytus ar netinkamomis sąlygomis laikytus gyvūnus, todėl būtina domėtis gyvūnų sveikatingumu”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
Ypatingai griežta kontrolė taikoma įvežant į šalis, kuriose neužregistruota pasiutligės, echinokokozės ar kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų, nes ir vienas užkrato atvejis gali turėti neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių (pvz. dėl palankesnių sąlygų prekyba gyvūnais ar jų judėjimo atšaukimo ES lygmeniu).
,,Į mus kreipiasi asmenys, prašydami padėti atsiimti gyvūnus, kai juos perima kitų šalių kompetentingos institucijos, kurios grasina baudomis, gyvūnų konfiskavimu ar užmigdymu. Dažniausiai pagelbėti negalima, nes kiekviena šalis turi teisę taikyti griežtesnius, specifinius reikalavimus, su kuriais keliaujantis asmuo privalo susipažinti prieš išvykstant. Pasitaiko ir atvejų, kai asmenys pateikia melagingą informaciją. Už reikalavimų nesilaikymą asmenys patiria ir finansinių nuostolių, kai kitoje šalyje reikia padengti gyvūnų karantinavimo ar kitas priežiūros išlaidas“, – teigė R.Sirutkaitytė.
Daugiau informacijos apie keliavimą su gyvūnais augintiniais galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje http://vmvt.lt/lt/as/keliautojas/keliavimas.su.gyvunais/ ar valstybių, į kurias ketinama vežti gyvūnus augintinius, kompetentingų institucijų internetinėse svetainėse.
