Rašydami apie animacinį filmą, kurį režisavo Arūnas Eimulis, kūrėjai pranešė, kad ši istorija sukasi apie influencerės gyvenimą, kuriame yra renkamos milijoninės peržiūros. Vis tik šiame filme influencerė atsiduria akmens amžiuje, kuriame sukuria šeimą. Filmo ašis sukasi aplink klausimą – ar influencerė pasiliks gyventi ramų gyvenimą, ar sugrįš į vartotojišką pasaulį.
Nors iš principo filme nagrinėjama vartotojiškumo tema, vis tik K. Meschino pažymėjo, kad, pasak jos, tai „tiesioginė parodija ir įžeidimas“, nes vienoje iš filmo scenų yra naudojamas jos atvaizdas ir kūryba.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į filmo platintojus dėl komentaro. Gavę jį – tekstą papildysime.
Palaikė filmo kūrėjų kritiką varotojiškam pasauliui
Siekiant išsiaiškinti ar tokio animacinio filmo rodymas vaikams atneša daugiau naudos ar daugiau žalos, kreipėmės į psichologą, psichoterapeutą Edvardą Šidlauską. Nors pats pašnekvoas animacinio filmo nematė, vis tik jis išskyrė dvi jo poveikio kryptis vaikams.
Pirmiausia, jis nurodė, kad vartotojiškos kultūros vaizdavimas, kuri, iš principo, nėra itin naudinga vaikui, yra ne tik galimas, bet ir naudingas tam, kad būtų lavinamas vaiko kritinis mąstymas.
„Varototjiška kultūra dažnai ugdo savanaudiškumą, mažina jautrumą kitam žmogui, skatina egoizmą. Vartotojiškumas iš esmės moko ieškoti kuo daugiau patogumo ir kuo daugiau malonumų, o dalimi šios kultūros kartais tampa ir patyčios kaip pramogos forma.
Tuo pačiu su vartotojiškumu turime tam tikrą pasišaipymo kultūrą, kuri neišvengiamai veikia vaikus“, – kritika vartotojiškumui dalijosi E. Šidlauskas.
Pasak jo, vartotojiškas mąstymas, elgesys ir psichologija savyje turi ne vieną problemą. Jo teigimu, šis reiškinys yra labai paplitęs ir skatina žmones pirmiausia galvoti apie malonumus, o tik tuomet pasvarstyti apie dalijimąsi gėriu su kitais.
Anot jo, toks požiūris nei padeda žmogui augti, kaip asmenybei, nei prisideda prie geresnės, brandesnės visuomenės kūrimo.
„Jeigu filmas padeda tai pamatyti ir kritiškai įvertinti, tuomet tai gali būti naudinga. Svarbiausia, kad žmogus gebėtų atskirti realų gyvenimą nuo to, kas rodoma ekrane“, – tikino jis.
Skirtumas tarp konstruktyvios kritikos ir patyčių
Į bendrą kritiką influencerių pasirenkamam gyvenimo būdui E. Šidlauskas taip pat žvelgė teigiamai. Vis tik, pasak jo, ši kritika turi būti konstruktyvi, kitaip gali pavirsti į patyčias.
Pašnekovas pasakojo, kad tais atvejais, kai kritika yra nukreipta į veiksmus, elgesį, tam tikrus sprendimus ar reiškinius – ji gali būti naudinga, tačiau kitais atvejais gali tapti patyčiomis.
„Patyčios yra visai kas kita, nes jos nukreiptos į žmogų kaip asmenį. Jų tikslas nėra padėti, suprasti ar paskatinti keistis, jų tikslas dažniausiai yra pažeminti, sumenkinti ar sukelti neigiamas emocijas.
Jeigu kalbame apie kritiką, kuri padeda geriau suprasti tam tikrą problemą, ji gali būti vertinga, tačiau jei tai tik pasišaipymas iš žmogaus, tuomet jau kalbame apie patyčias“, – sakė jis.
Vis tik paminėjus K. Meschino kritiką filmo kūrėjams dėl jos atvaizdo, vardo ir pavardės panaudojimo, pašnekovas nurodė, kad šioje filmo vietoje jau galima įžvelgti patyčias. Jo teigimu, kadangi kūrėjai skyrė dėmesio konkrečiam asmeniui, tai jau galima laikyti asmeniniu puolimu ir, psichologo nuomone, destruktyviu elgesiu.
„Galima kritikuoti veiksmus, idėjas, tendencijas, tačiau žmogus pats savaime nėra nei geras, nei blogas objektas puolimui. Kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos, mes visi turime teisę į savo nuomonę, pasirinkimus, gyvenimo būdą, tikėjimą, pasaulėžiūrą.
Jeigu kažkam patinka kalbėti socialiniuose tinkluose, kurti turinį ir tuo dalintis su auditorija, tame savaime nėra nieko blogo. Jeigu tai niekam nekenkia, žmogus turi teisę taip gyventi.
Kartais tokiose situacijose netgi galima įžvelgti tam tikrą pavydą. Kai vienas žmogus yra matomas, populiarus ar sulaukia daug dėmesio, kitam tai gali kelti susierzinimą, todėl atsiranda noras kritikuoti ne reiškinį, bet patį žmogų“, – dalijosi jis.
Animacinis filmukas gali skatinti patyčias
Pasidomėjus, ar vaikas, neseniai peržiūrėjęs tokį animacinį filmuką, gali būti linkęs tyčiotis iš panašų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, psichologas patvirtino, kad taip.
Anot jo, jeigu vaikas mato, kad iš konkretaus žmogaus yra šaipomasi dėl jo populiarumo, veiklos ar išskirtinumo, jis gali pradėti kurti panašius modelius savo aplinkoje.
„Pavyzdžiui, vaikai gali pradėti šaipytis iš klasės draugo, kuris yra populiaresnis, aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, dalyvauja mokyklos veiklose ar tiesiog kuo nors išsiskiria iš kitų.
Vaikai dažnai perima ne tik turinį, bet ir bendravimo būdą, todėl svarbu, kokį pavyzdį jiems rodome“, – pasakojo jis.
Tiems tėvams, kurie ketina apsilankyti šiame animaciniame filmuke arba spėjo pamatyti jo anonsą, E. Šidlauskas siuntė žinutę. Pašnekovo teigimu, reikėtų pasikalbėti su vaiku apie tai, ką jie išvydo.
„Aš asmeniškai sakyčiau vaikui, kad ne viskas, kas buvo parodyta, yra priimtina. Galima kartu pasvarstyti, ar tikrai tam tikras gyvenimo būdas yra prasmingas, ar tikrai dėmesio ir populiarumo siekis suteikia žmogui laimę. Tai yra gera tema diskusijai.
Vis tik kartu labai aiškiai pasakyčiau, kad kritikuoti konkretų žmogų vien dėl to, kaip jis gyvena, nėra etiška. Galime nesutikti su tam tikromis idėjomis ar elgesiu, bet žmogų turime gerbti.
Man atrodo, svarbiausia vaikui paaiškinti skirtumą tarp reiškinio kritikos ir asmens žeminimo. Jeigu filmas kelia klausimų apie vartotojiškumą, socialinius tinklus ar vertybes, apie tai verta kalbėtis, tačiau jei rodomas konkretus žmogus kaip pajuokos objektas, svarbu paaiškinti, kad toks elgesys nėra nei teisingas, nei pagarbus. Būtent tai akcentuočiau po tokio filmo peržiūros“, – patarė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
