Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nesiseka? Matyt, tokia jūsų karma. Šis žodis jau tapo madingu „lemties“ sinonimu. Vis dėlto kas yra karma ir ar iš tiesų ji lemia tiek daug?

REKLAMA

Kas yra karma?

Sąvoka „karma“ mus pasiekė iš senovės Indijos religinių mokymų. Išvertus iš sanskrito kalbos šis žodis reiškia „atpildą“. Karma – visatoje galiojantis priežasties ir pasekmės dėsnis. Kitaip tariant, žmogui atlyginama už viską, ką jis yra padaręs ir padarys ateityje. Kiekvienas poelgis – priežastis, gimdanti pasekmes – tiek ligas ir nelaimes, tiek džiaugsmą ir sėkmę. Karma – atpildas, išsitęsęs laike ir erdvėje. Ji negimsta su tuo kūnu, kuriame esate šią akimirką. Karma – savotiška sielos savybė, šleifas, sudarytas tiek iš gerų, tiek iš blogų darbų. Žmogaus karma visada yra su juo, bet kokiame įsikūnijime, bet kuriame reinkarnacijos etape.

Krikščionybė, kurios tradicijos persmelkė visas gyvenimo sferas, net nesvarbu, ar apskritai esate tikintieji, ar ne, nepripažįsta karmos būsenos. Juk, pasak krikščioniškojo tikėjimo, siela – nemirtinga, o kūnas, kaip ir gimtis, duodamas žmogui tik vieną kartą. Ir už nuodėmes baudžia, o už gerus darbus apdovanoja Dievas, o ne koks nors visatos dėsnis. Induizmo religija – priešingai – teigia, kad tik pats žmogus savo veiksmais ir elgesiu pritraukia tiek sėkmę, tiek negandas. Be to, ne tik šiame gyvenime, bet ir visuose kituose. Taigi jei šiame gyvenime už negerus darbus ir piktas mintis jūsų niekas nenubaudė – kitame vis tiek teks atkentėti.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto ar verta atsisakyti karmos sąvokos vien dėl to, kad ji netinka prie mūsų religijos terminologijos? Juk esmė nuo to nesikeičia – jei gyvensite teisingai ir dorai, darysite kitiems gera – jums bus už tai atlyginta, gyvensite laimingai, siela bus rami. Piktadarių laukia priešinga lemtis – rūpesčiai, bėdos, nerami sąžinė ir lemtingi likimo vingiai. Viskas dėsninga. Taigi savo karmą, galima sakyti, turi ir krikščionys, tik šie ją vadina Dievo atpildu.

Karma – bet kokių veiksmų – tiek pozityvių, tiek negatyvių – pasekmė. Karmos dėsniai ragina nieko nekaltinti dėl to, kas nutiko jums – visa esmė glūdi jumyse, taigi jei staiga užklupo nesėkmės, jų priežasčių ieškokite ne aplinkybėse, o praeityje. Tada viskas taps aišku kaip ant delno.

Ar karma – bausmė?

Visi žmonės susilaukia tokio atpildo, kokio nusipelnė: ką nors išdavėte – išduos ir jus, nuskriaudėte – nuskriaus ir jus, tapote kieno nors širdgėlos priežastimi – ir jūs turėsite išgyventi sunkų emocinį etapą. Tiesa, tiek skausmas, tiek nuoskaudos gali transformuotis: fizinis skausmas virsti moraliniu, karjeros nesėkmės – negandomis asmeniniame gyvenime ir t. t. Tą patį dėsnį mums primena ir liaudies išmintis: „Nekask duobės kitam – pats įkrisi“, „lazda turi du galus“ ir pan.

REKLAMA
REKLAMA

Ne paslaptis, kad karmos dėsnis dažniau prisimenamas ne džiugesio, o nelaimių atveju – savotiškas žmogaus kryželio, kurį šis pasmerktas nešti visą gyvenimą, atitikmuo. Kodėl? Pasirodo, atpildas už gerus darbus neateina taip lengvai. Kad jo sulauktume, visų pirma reikia ištaisyti praeities klaidas. Ir ne tik tas, kurias padarėme esamu pavidalu, o tas, kurių prikrėtėme praėjusiame gyvenime. Tai vadinama karmos skolų grąžinimu. Tik tada, kai skola bus atiduota, būsime apdovanoti už gerus darbus šiame gyvenime. Be to, gerais darbais pasirūpiname, kad kitas persikūnijimas gyventų geriau, lengviau.

Karma nėra likimas. Juk likimas mums duodamas iš aukščiau, o karmą kuriame patys. Tiksliau, ją kuria mūsų darbai ir mintys. Taip, taip, ir už blogas mintis anksčiau ar vėliau susilaukiama atpildo, bet ne viskas taip primityvu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Natūralu, kosminiai dėsniai reprezentuoja tiesioginį ryšį tarp poelgių ir jų pasekmių, tačiau niekas nežino, kiek laiko gali praeiti nuo tos akimirkos, kai teks sumokėti už dabartinius poelgius.

REKLAMA
REKLAMA

Karma – baigtinė sąvoka

Induizme esama trijų karmos rūšių: sančita („sankaupos“), prarabha („nešanti vaisių“) ir krijamana („besikaupianti šiuo metu“). Manoma, kad tai savotiškas uždaras ratas – kol iš sančitos galima paimti tam tikrą kiekį karmos – teigiamos ar neigiamos, persikūnijimo tikslas niekur nedingsta ir žmogus tampa nuolatinių reinkarnacijų įkaitu, neturinčiu galimybės išsiveržti iš šio rato ir priartėti prie dangaus. Taip bus, kol žmogus darys poelgius savaime to nesuvokdamas, o gerus darbus atliks trokšdamas patirti malonumą ir teigiamą atpildą, ratas neatsivers. Tik gėris dėl gėrio gali ne tik pagerinti karmą, bet ir padėti pasiekti nirvaną. Tik kai visos karminės skolos grąžintos ir žmogus ima elgtis teisingai, daryti gerus darbus nesitikėdamas už juos jokio atlygio, tik gero kitiems, jo veiksmai nebesukuria jokios karmos – nei geros, nei blogos. Ir kitame gyvenime jo laukia amžinoji palaima.

REKLAMA
REKLAMA

Kyla pagrįstas klausimas: kas gero, jei nutrūksta žemiškų įsikūnijimų grandinė? Juk reinkarnacija pati savaime – galimybė gyventi amžinai. Tačiau ne viskas taip paprasta ir gražu. Niekas negarantuoja, kad kitas jūsų įsikūnijimas bus geresnis už šį. Jei jūsų gyvenimas buvo nelabai teisingas ar apskritai pakenkėte daugybei žmonių, kita jūsų inkarnacija gali tapti tikru prakeiksmu. Kaip tik todėl induizmo pasekėjai stengiasi išsivaduoti nuo bet kokios karmos, kad pelnytų amžinąją palaimą ir nerizikuotų kitomis reinkarnacijomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų